Kinija. Yangshuo. Apie skaniausią maistą kelionės metu. Trumpai

Jau 18 val., tad liko viena valanda iki išvykos žvejoti su kormoranais. Kotrynėlė nuėjo į turgelį pasidairyti, o aš turėjau valandą pavalgymui. Buvo keletas restoranėlių pasirinkimui. Tačiau nei į vieną nesinorėjo eiti, tikėjausi surasti kažką naujo. Keletą gatvelių apvažiavau dviračiu, o ten tik nuodobūs turistiniai restoranai, su taro durų stovinčiomis kinėmis, puikiai kalbančiomis angliškai, kviečiančiomis į vidų ir dirbtinai besišypsančiomis. Nuobodu.
Apvažiavau dar keletą gatvių, ir ten nieko įdomaus. Įsukdamas į vieną gatvelę nutariau, jog eisiu į pirmą pasitaikiusį restoranėlį, kur valgys tik vietiniai kinai. Man pasisekė, po keletos mynimų, dešinėje pusėje buvo statinys tarp namų, primenantis garažą. Pilnas vietinių kinų, sėdinčių ant mažučių kėdučių prie mažų stalų. Įdomu! Prirakinau prie durų dviratį. Įėjau. Kinai kiek nustebo, nusekė žvilgsniais (nieko naujo, jie taip dažnai daro). Kažkas panašaus į savitarną. Prieinu prie langelių, kur maistą ruošė keletas virėjų. Prie jų padėta daugybė įvairių daržovių, žalios mėsos dubenėlių ir dar kažko, į ką stengiausi nežiūrėti ir net nenoriu spėti kas ten buvo. Šalia puodas ryžių. Ką daryti?
Pastovėjau keletą akimirkų. Šovė mintis, kad tai savitarna ir galbūt nereikia laukti kol kažkas kažką paduos, bet tiesiog įsidėti ryžių, daržovių. Taip ir padariau. Šiuo momentu lyg iš nežinia kur atsirado jaunutė kinė, kuri paklausė ar nereikia pagalbos. Oho – dar ir kaip reikia! Ji pasakė, kad reikia pasirinkti keturias skirtingas daržoves, mėsą, jeigu nori čili pipirų, tuomet paduoti virėjai, kuri viską apkepa. Atskirai įsidėti ryžių. Patiekalas kainuos 6Y.
Ačiū jai. Padarau viską pagal instrukciją. Supilu pasirinktus ryžius atgal į puodą, pasirenku piltutėlę lėkštę daržovių, mėsą, čili pipirų padažo ir paduodu. Į kitą lėkštę pasiimu ryžių. Einu atsisėsti prie vieno iš 6 staliukų, su miniatiūrinėmis kėdutėmis. Pro mane eina gyventojai, dažnas užeina pasiimti maisto. Supratau, kad į labai gerą, nebrangų vietinį „maisto garažą“ papuoliau. Po keletos minučių atneša ryžius, apkeptas daržovemis su mėsa. Nežinodamas ko laukti, pradedu valgyti.
Nesitikėjau, bet maistas labai lengvas ir be galo skanus. Taip, turbūt tai skaniausias patiekalas kurį valgiau kelionės metu!
Šalia prisėda jauni kinai. Nekalba angliškai, bet gestų kalba išsiaiškiname, kad man patinka kerpšinis, o jie žaidžia stalo tenisą. Dar prie kito stalelio atsisėda australas. Jis backpacker'is, lankęsis ir Lietuvoje. Iš viso, jis jau yra apkeliavęs 109 šalis. Wow!

Būtinai čia atsivesiu Kotrynėlę rytoj.

Kinija. Guilin

Į nedidelį miestą Guilin iš Pekino atvykome po 23 valandas trukusios kelionės traukiniu. Iš pradžių ketinome dar porai dienų nuvykti į populiarų tarp turistų miestą Xi'anį, pamatyti garsiąją Terakotos armiją, tačiau vėliau persigalvojome, nes pati kelionė ir kelios dienos mums būtų brangiai kainavę. Todėl nusipirkome bilietus tiesiai į Guilin, esantį Kinijos pietuose. Šis miestas mus pasitiko maloniai šiltu oru. Vakare ėjom pasivaikščioti centrinėmis gatvelėmis, apžiūrėjome nuostabiai atrodančias dvi nedideliame ežere stovinčias šventyklas.

Sužinojome, kad šias šventyklas jungia stiklinis tunelis, kuriuo planuojame pasivaikščioti dieną. Šiame miestelyje ketinome tik nakvoti, tačiau Kotrynėlė truputį peršalo ir nusprendėm geriau likti čia dar vienai dienai, kol ji pasveiks. Vis dėlto šaltas Pekino vėjas padarė savo... Nors mūsų „Lonely Planet" gide rašoma, kad Guilin miestą lanko daugybė turistų, jų visai nepastebėjom – sutikom tik keletą vakariečių. Kita vertus, jau Pekine pastebėjom, kad kinai patys daug keliauja (skirtingai nei tailandiečiai). Jų pilna visose turistų lankytinose vietose – aikštėse, muziejuose, parkuose bei restoranuose. Jei Tailande vietiniams įėjimas į muziejus, parkus būdavo nemokamas arba bent jau keletą kartų pigesnis nei užsieniečiams, tai Kinijoje kainos nediferencijuojamos ir kinai už viską moka tiek pat, kiek ir kitų šalių turistai. Kaip pastebėjo Pietro (pas kurį buvome apsistoję Guangzhou mieste), Kinijoje turizmas labai gerai išplėtotas, bet tik... vietiniams turistams:).

Taip pat, daugybė drabužių parduotuvių, ypatingai sportinės aprangos. Ir visų jų reklaminiai veidai – krepšininkai. Didžiausios parduotuvės pasikabinę NBA žaidžiančių kinų portretais (išskyrus Yao Ming, jis reklamuoja įvairias telekomunikacijų bendroves, kolos bendrovę ir „Nike"). Kad kinai žino krepšinį įsitikinau dar Pekine, kai nemažai sutiktųjų žinojo Lietuvą tik dėl šio žaidimo. Ne, ne dėl Kazlausko, bet dėl mūsų dalyvavimo Olimpinėse žaidynėse ir laimėjimo prieš kinus.

Mieste gausu gatvės maisto ruošėjų, vežėjų, pardavėjų, tai sukuria nuolatinį šurmulį, judėjimą. Netgi įdomu, kaip jie planuoja parduoti visa ką turi. Parduotuvės pilnos drabužių, kitų prekių, atrodytų, kam reikėjo, tas jau viską nusipirko.

Kotrynėlė dvi dienas gulėjo lovoje, valgė vaisius, gėrė arbatą ir skaitė. Tuo metu aš vaikščiojau po miestą. Man patinka tai daryti nežinomame mieste, neturint plano, nespaužiant laikui. Guilin'as išties gražus, šalia teka upė, gatvės plačios, šventyklos, neaukšti pastatai, daug žmonių, viskas gyva. Tačiau nepastebėjau vieno dalyko šiame mieste, dėl kurio šis regionas yra išskirtinis pasaulyje, o dar tiksliau – unikalus. Tai uolos (karstinės). Jų nepastebėjau kol neužlipau į aukščiausią šventyklą ant „Solitary Beauty Peak". Kaip Kotrynėlė mokė, lipau 300 laiptų nežiūrėdamas į apačią, pakilau į 150 ar 170 metrų aukštį, ir tuomet apsidairiau. Wow! Miestas įsikūrės tarp daugybės stūgstančių uolų. Neįtikėtina. Akys nebuvo pratę prie tokių vaizdų, tad buvo labai keista, t.y. keistai nuostabu... Visa pietvakarių Kinijos dalis garsi tokiais vaizdais. Atsigavęs, nulipau, dar keletą valandų pavaikščiojau po parką. Jau einantį link centro, „pasigavo" gerai angliškai kalbantis kinas. Jų tradicinis užkalbinimas: „Iš kur esi? Tikriausiai iš Olandijos?". Visuomet atsakau: „Taip". Tuomet jie nustemba, nes nesitiki, tokio greito atsakymo, kol prieina iki kito. Galiausiai, suko, suko jis uodegą, kol pasiūlė eiti į operą. Ačiū, ne. Ir taip keletą kartų.

Atėjau į restoraną, kuriame su Kotrynėle vakarieniavome pirmą kartą. Man jis labai patiko, todėl nesinorėjo eksperimentuoti. Šį kartą užsisakiau koldūnų. Labai, labai skanūs. Vegetariški, ruošti ant garų, valgoma su sojos padažu. Galvojau, kad sumokėsiu daugiau, bet atnešė 8Y (3,2 LT) sąskaitą. Puiku, man patinka geri ir nebrangūs daiktai:). Pirmą dieną abu užsisakėme jautienos su ryžiais. Visa laimė, kad užsisakėme tik vieną patiekalą, nes jie skirti keliems žmonėms. Antrojo numatyto taip ir neprireikė:).

Praleidę čia keletą dienų, išvykstame vietos autobusu 50 km į pietus, miestelį Yangshuo. Įdomu, ką ten rasime:).