MES JAU NAMUOSE! :)

MES JAU NAMUOSE! :)
Vienos kelionės prasidėjusios 2009-01-12 Vilniuje, vienas etapas baigtas 2009-07-03 Kaune. Visi aprašymai, visos nuotraukos Jūsų dėmesiui:)

2009 m. vasario 23 d., pirmadienis

Kinija. Yangshuo. Apie skaniausią maistą kelionės metu. Trumpai

Jau 18 val., tad liko viena valanda iki išvykos žvejoti su kormoranais. Kotrynėlė nuėjo į turgelį pasidairyti, o aš turėjau valandą pavalgymui. Buvo keletas restoranėlių pasirinkimui. Tačiau nei į vieną nesinorėjo eiti, tikėjausi surasti kažką naujo. Keletą gatvelių apvažiavau dviračiu, o ten tik nuodobūs turistiniai restoranai, su taro durų stovinčiomis kinėmis, puikiai kalbančiomis angliškai, kviečiančiomis į vidų ir dirbtinai besišypsančiomis. Nuobodu.
Apvažiavau dar keletą gatvių, ir ten nieko įdomaus. Įsukdamas į vieną gatvelę nutariau, jog eisiu į pirmą pasitaikiusį restoranėlį, kur valgys tik vietiniai kinai. Man pasisekė, po keletos mynimų, dešinėje pusėje buvo statinys tarp namų, primenantis garažą. Pilnas vietinių kinų, sėdinčių ant mažučių kėdučių prie mažų stalų. Įdomu! Prirakinau prie durų dviratį. Įėjau. Kinai kiek nustebo, nusekė žvilgsniais (nieko naujo, jie taip dažnai daro). Kažkas panašaus į savitarną. Prieinu prie langelių, kur maistą ruošė keletas virėjų. Prie jų padėta daugybė įvairių daržovių, žalios mėsos dubenėlių ir dar kažko, į ką stengiausi nežiūrėti ir net nenoriu spėti kas ten buvo. Šalia puodas ryžių. Ką daryti?
Pastovėjau keletą akimirkų. Šovė mintis, kad tai savitarna ir galbūt nereikia laukti kol kažkas kažką paduos, bet tiesiog įsidėti ryžių, daržovių. Taip ir padariau. Šiuo momentu lyg iš nežinia kur atsirado jaunutė kinė, kuri paklausė ar nereikia pagalbos. Oho – dar ir kaip reikia! Ji pasakė, kad reikia pasirinkti keturias skirtingas daržoves, mėsą, jeigu nori čili pipirų, tuomet paduoti virėjai, kuri viską apkepa. Atskirai įsidėti ryžių. Patiekalas kainuos 6Y.
Ačiū jai. Padarau viską pagal instrukciją. Supilu pasirinktus ryžius atgal į puodą, pasirenku piltutėlę lėkštę daržovių, mėsą, čili pipirų padažo ir paduodu. Į kitą lėkštę pasiimu ryžių. Einu atsisėsti prie vieno iš 6 staliukų, su miniatiūrinėmis kėdutėmis. Pro mane eina gyventojai, dažnas užeina pasiimti maisto. Supratau, kad į labai gerą, nebrangų vietinį „maisto garažą“ papuoliau. Po keletos minučių atneša ryžius, apkeptas daržovemis su mėsa. Nežinodamas ko laukti, pradedu valgyti.
Nesitikėjau, bet maistas labai lengvas ir be galo skanus. Taip, turbūt tai skaniausias patiekalas kurį valgiau kelionės metu!
Šalia prisėda jauni kinai. Nekalba angliškai, bet gestų kalba išsiaiškiname, kad man patinka kerpšinis, o jie žaidžia stalo tenisą. Dar prie kito stalelio atsisėda australas. Jis backpacker'is, lankęsis ir Lietuvoje. Iš viso, jis jau yra apkeliavęs 109 šalis. Wow!

Būtinai čia atsivesiu Kotrynėlę rytoj.

Kinija. Guilin

Į nedidelį miestą Guilin iš Pekino atvykome po 23 valandas trukusios kelionės traukiniu. Iš pradžių ketinome dar porai dienų nuvykti į populiarų tarp turistų miestą Xi'anį, pamatyti garsiąją Terakotos armiją, tačiau vėliau persigalvojome, nes pati kelionė ir kelios dienos mums būtų brangiai kainavę. Todėl nusipirkome bilietus tiesiai į Guilin, esantį Kinijos pietuose. Šis miestas mus pasitiko maloniai šiltu oru. Vakare ėjom pasivaikščioti centrinėmis gatvelėmis, apžiūrėjome nuostabiai atrodančias dvi nedideliame ežere stovinčias šventyklas.
Sužinojome, kad šias šventyklas jungia stiklinis tunelis, kuriuo planuojame pasivaikščioti dieną. Šiame miestelyje ketinome tik nakvoti, tačiau Kotrynėlė truputį peršalo ir nusprendėm geriau likti čia dar vienai dienai, kol ji pasveiks. Vis dėlto šaltas Pekino vėjas padarė savo... Nors mūsų „Lonely Planet" gide rašoma, kad Guilin miestą lanko daugybė turistų, jų visai nepastebėjom – sutikom tik keletą vakariečių. Kita vertus, jau Pekine pastebėjom, kad kinai patys daug keliauja (skirtingai nei tailandiečiai). Jų pilna visose turistų lankytinose vietose – aikštėse, muziejuose, parkuose bei restoranuose. Jei Tailande vietiniams įėjimas į muziejus, parkus būdavo nemokamas arba bent jau keletą kartų pigesnis nei užsieniečiams, tai Kinijoje kainos nediferencijuojamos ir kinai už viską moka tiek pat, kiek ir kitų šalių turistai. Kaip pastebėjo Pietro (pas kurį buvome apsistoję Guangzhou mieste), Kinijoje turizmas labai gerai išplėtotas, bet tik... vietiniams turistams:).
Taip pat, daugybė drabužių parduotuvių, ypatingai sportinės aprangos. Ir visų jų reklaminiai veidai – krepšininkai. Didžiausios parduotuvės pasikabinę NBA žaidžiančių kinų portretais (išskyrus Yao Ming, jis reklamuoja įvairias telekomunikacijų bendroves, kolos bendrovę ir „Nike"). Kad kinai žino krepšinį įsitikinau dar Pekine, kai nemažai sutiktųjų žinojo Lietuvą tik dėl šio žaidimo. Ne, ne dėl Kazlausko, bet dėl mūsų dalyvavimo Olimpinėse žaidynėse ir laimėjimo prieš kinus.
Mieste gausu gatvės maisto ruošėjų, vežėjų, pardavėjų, tai sukuria nuolatinį šurmulį, judėjimą. Netgi įdomu, kaip jie planuoja parduoti visa ką turi. Parduotuvės pilnos drabužių, kitų prekių, atrodytų, kam reikėjo, tas jau viską nusipirko.

Kotrynėlė dvi dienas gulėjo lovoje, valgė vaisius, gėrė arbatą ir skaitė. Tuo metu aš vaikščiojau po miestą. Man patinka tai daryti nežinomame mieste, neturint plano, nespaužiant laikui. Guilin'as išties gražus, šalia teka upė, gatvės plačios, šventyklos, neaukšti pastatai, daug žmonių, viskas gyva. Tačiau nepastebėjau vieno dalyko šiame mieste, dėl kurio šis regionas yra išskirtinis pasaulyje, o dar tiksliau – unikalus. Tai uolos (karstinės). Jų nepastebėjau kol neužlipau į aukščiausią šventyklą ant „Solitary Beauty Peak". Kaip Kotrynėlė mokė, lipau 300 laiptų nežiūrėdamas į apačią, pakilau į 150 ar 170 metrų aukštį, ir tuomet apsidairiau. Wow! Miestas įsikūrės tarp daugybės stūgstančių uolų. Neįtikėtina. Akys nebuvo pratę prie tokių vaizdų, tad buvo labai keista, t.y. keistai nuostabu... Visa pietvakarių Kinijos dalis garsi tokiais vaizdais. Atsigavęs, nulipau, dar keletą valandų pavaikščiojau po parką. Jau einantį link centro, „pasigavo" gerai angliškai kalbantis kinas. Jų tradicinis užkalbinimas: „Iš kur esi? Tikriausiai iš Olandijos?". Visuomet atsakau: „Taip". Tuomet jie nustemba, nes nesitiki, tokio greito atsakymo, kol prieina iki kito. Galiausiai, suko, suko jis uodegą, kol pasiūlė eiti į operą. Ačiū, ne. Ir taip keletą kartų.
Atėjau į restoraną, kuriame su Kotrynėle vakarieniavome pirmą kartą. Man jis labai patiko, todėl nesinorėjo eksperimentuoti. Šį kartą užsisakiau koldūnų. Labai, labai skanūs. Vegetariški, ruošti ant garų, valgoma su sojos padažu. Galvojau, kad sumokėsiu daugiau, bet atnešė 8Y (3,2 LT) sąskaitą. Puiku, man patinka geri ir nebrangūs daiktai:). Pirmą dieną abu užsisakėme jautienos su ryžiais. Visa laimė, kad užsisakėme tik vieną patiekalą, nes jie skirti keliems žmonėms. Antrojo numatyto taip ir neprireikė:).
Praleidę čia keletą dienų, išvykstame vietos autobusu 50 km į pietus, miestelį Yangshuo. Įdomu, ką ten rasime:).

2009 m. vasario 16 d., pirmadienis

Kinija. Pekinas

Į Pekiną atvykome greituoju traukiniu. Vidutinis greitis apie 110 km/h, telpa apie 1000 žmonių. Tikrai reikia pagirti, galima gerai išsimiegoti, personalas šiek tiek kalba angliškai, kai kuriose vietose net wireles veikė. Skaičiau, jog yra planuojama ultra-greitųjų traukinių liniją paleisti tarp Pekino ir Šanchajaus. Kiek pamenu, vidutinis greitis sieks daugiau nei 350 km/h, o kartais net apie 400 km/h.
Pekinas įdomus miestas, sunkiai suvokiamais mąstais, žmonių gausa visur: metro, gatvėse, parduotuvėse. Visur tenka brautis. Kartu su Maskva, Niujorku, tai vienas didžiausių miestų kuriame teko būti. Oficialiais duomenimis, Pekine gyvena daugiau nei 15 mln. žmonių. Gatvės didelės, tai vienoje, tai kitoje vietoje galima pamatyti didelę raudoną žvaigždę, o tai jau primena Maskvą arba Minską. Gatvės tvarkingos, plaunamos, šiukšlės reguliariai renkamos. Pastatai neaukšti, nes nuo senų laikų čia ribojamas pastatų aukštumas. Tik vienoje vietoje „išdygo" keletas dangoraižių, nors daug diskutuota ar leisti juos statyti pačiame mieste, ar statyti taip vadinamą „Beijing city", panašų į esančius Londone, Paryžiuje. Visa tai tapo įmanoma sušvelninus politinį rėžimą.
Pekine apsistojome šauniame hostel'yje miesto centre, šalia Tianamen'io aikštės, „Leo Hostel". Jo šeimininkas pats yra aktyvus keliautojas, „backpacker'is", todėl jis viską padarė, kad būtų patogu svečiams. Čia gausu olandų, britų, skandinavų. Sumokėjome už kambarį 160Y parai. Kambarys tvarkingas, yra karštas vanduo, kondicionierius, nemokamas internetas – viskas ko reikia.
5 dienos sostinėje pralėkė greitai. Čia tiek daug vietų, kurias verta aplankyti, jog galima skirti mėnesį ar net keletą. Bet turėjome nepilną savaitę, todėl susikoncentravome į senuosius imperatorių laikais statytus objektus. Knygose aprašyti „Uždraustasis miestas“, Vasaros rūmai, Dangaus šventykla, parkai atskleidė, kokia didinga buvo Kinija viduramžiais, kokie buvo statybų mąstai ir kiek visa tai kainavo gyvybių, lėšų. Lankėmės jau vėlesniais laikais statytoje Tiananmen'io aikštėje. Žinoma, Kinijos Didžioji siena pralenkia viską matytą. Milžiniškas statinys pribloškia savo mąstais, statybų sudėtingumu. Įdomu, keletas istorikų pamini, jog siena taip ir neatliko savo apsauginio vaidmens, nes nesustabdė „barbarų“ įsiveržimų. Tačiau ji nebuvo nenaudinga, ji buvo naudojama logistikos tikslais, o gyventojai vogdami akmenis statėsi sau namus. Sieną aplankėme populiarioje vietoje Badaling'e. Patys čia atvykome, nors buvo galima vykti ir į unikalias, turistų nelankomas vietas, kurias mums siūlė agentūros. Badaling'e daugiau turistų, tačiau ir čia galima pajausti tą sienos didybę. Patarčiau nuvykti gal netgi į keletą skirtingų vietų. Pamatyti restauruotą sienos dalį ir visiškai apleistą. Kaip jau rašiau, apsilankėme ir Olimpiniame miestelyje. Nepaprastą įspūdį paliko Olimpinis stadionas, plaukimo centras. Pasižiūrėjus statybų mąstus, pagalvojau, o tai kiek pastangų reikėjo statant kitus statinius, tą pačią Didžiąją sieną. Dėl patekimo į istoriją, vadovybė gali daug ką paaukoti, atlikti neįmanomus dalykus – nors tik jie ir patenka į istoriją, bei įrašo ten jų autorius, mecenatus.
Būnant Pekine ir neapsilankyti operoje – nuodėmė. Kotrynėlė vieną vakarą tam skyrė. Ją paėmė iš pat viešbučio vairuotojas, atvežė į koncetrų salę. Ten daugiausia užsieniečiai žiūrovai. Reginys buvo trijų dalių: opera, akrobatika ir spektaklis. Opera labai keista, o štai kitos dalys paliko įspūdį, nors pasak Kotrynėlės, antrą kartą ji čia neitų.
Būti Pekine ir nevalgyti keptos Pekino anties, ne mažesnė nuodėmė, nei neaplankyti operos. Pasirinkome vieną žinomiausių miesto restoranų „Roasted Duck Restaurant“, esantį Qianmeng gatvėje. Atvykome čia kartu su keliautojais iš Vokietijos Michael'iu ir Julia. Susipažinome su jais vaikščiodami Didžiąja siena. Restorane užsisakėme arbatos ir antį. Mmm, sunku nusakyti, kokia ji skani. Stiprokai apkeptą, ją atvežė prie mūsų stalo, virtuvės atstovas salėje ją supjaustė ir sultingą mėsytę sudėjo į lėkštes. Ją dėjome ant specialiai patiektų blynelių, kartu su daržovėmis ir padažu valgėme. Be galo skanu. Kartu gėrėme jazminų arbatą, kurią vis papildydavo ištuštėjus arbatinukui. Skaitėme, kad restorane vienu metu gali valgyti apie 2000 lankytojų. Jis dirba tik iki 20 val. ir turi pietų pertrauką (nesužinojau kodėl). Už vakarienę bendrai sumokėjome 350Y. Tiek pat būtume sumokėję, jeigu būtume vakarieniavę dviese, todėl verta susirasti kompaniją einant į šį restoraną – antienos visiems užteks.
Draugai iš Vokietijos papasakojo keletą nutikimų. Atskridus iš Vokietijos į Pekiną, jie sunkiai gaudėsi mieste, jautėsi svetimi. Besilankančius Uždraustame mieste, juos pasveikino dvi kinės, puikiai kalbančios angliškai. Tai juos labai nustebino ir jie apsidžiaugė sutikę draugiškus, angliškai kalbančius vietinius. Jiems pasiūlė eiti kartu ir išgerti arbatos. Jie sutiko. Atėjus į „netyčia" pasirinktą kavinę, jie užsisakė įvairios arbatos. Bendravo, gerai leido laiką. Tačiau atnešus sąskaitą, jie pamatė, jog viskas kainuoja daugiau nei 500Y. Jie tiek neturėjo, todėl sutiktos kinės sutiko dalį sąskaitos padengti. Aišku, kaina už arbatą nereali, juos įviliojo ir jie nebeturėjo pasirinkimo, kaip tik apmokėti. Panašų atvejį apie vakarienę kinų restorane aprašė Danielius ir Gražina savo blog'e. Tai įprasta šiose vietose, mus irgi kelis kartus taip kalbino, tačiau atsispyrėme draugystėms. Kitu atveju, vokiečius apgavo takstistai, kurie ratu vežioję juos, paėmė didelį užmokestį.
Tokiame brangiame restorane valgėme pirmą kartą kelionės metu. Kitus kartus užkąsdavome mūsų hostel'io restorane arba kur nors mieste. Maistas mums čia patinka ir jis labai skiriasi nuo tos kiniškos virtuvės, esančios Lietuvoje. Vieną vakarą nutarėme išbandyti paslaptingą užpilą. Hostel'io restorane stovėjo didžiulė talpa su degtine. Ja užpiltos gyvatės, grybai ir dar keletas gyvūnų. Įsidrąsinome ir išgėrėme po pusę stikliuko. Labai įdomus ir neblogas skonis. Po keletos akimirkų pradėjo kaisti žandai, kraujo apytaka paspartėjo:).

Po penkių puikių dienų, išvykstame į Kinijos pietvakarius. Į mažesnius miestelius, kur ketiname aplankyti įprastus kaimelius. Pirma stotelė Guilin.

2009 m. vasario 12 d., ketvirtadienis

Pirmajam keliones menesiui praejus. Filosofines mintys. Trumpai

Ka tik dalinausi mintimis su Laurynu, kokios filosofines mintys aplanko keliones metu...
Atrodo, kad keliaujame jau koki pusmeti. Viskas iki siol buve salia atrodo taip toli praeityje, darbas, Vilnius. Atrodo su seimomis, draugais atsisveikinome seniai. Viskas kas liko, tai susirasinejimai, zinutes, reti skambuciai ir keletas nuotrauku telefone. Buve rupesciai tarsi istirspta bei netenka prasmes, o juk tuo metu - atrode pasaulis sugrius!
Is tiesu, keliaujame tik viena menesi. Taip, siandien lygiai menuo praejo nuo musu pirmojo skrydzio Bankoko link. Keista.
Dienos pilnos ispudziu, nauju zmoniu, miestu - esi visiskai atsiveres, neleidi nei minutei praeiti. Minute tai ne vienas vienetas (1 min), bet 60 (sek.). Todel skirtingai nei anksciau, stebiesi, kaip tiek visko isgyveni, o praejo tik 2-3 dienos, kai iprastai - ziuri: ziema, o, jau ir ruduo, kitas laikas kazkur dingo...
Todel jau dabar mes matome, jog vienu is didziausiu issukiu taps sugebejimas matyti naujus dalykus kiekviena diena minamame kelyje i parduotuve nusipirkti duonos. Kelione tik padejo tai issgryninti.
Kitas dalykas, tai zmones. Neisivaizduojamai skirtingi ir idomus esame! Kiek "nusileidau ant zemes", kai pamaciau, kad net kazkokiame Ao Nang'e pakanka tureti maza karuti, is jo pardavineti alu; o kelias iki cia bei 6 kv. m. prekyvietes gali buti visas Tavo gyvenimas - ir gali buti laimingas. Nereikia tapti geriausiu, nereikia uzkariauti pasaulio, nugaleti kitu. Kam visa tai?..
Iki siol galvojau kitaip. Kazkada tikejau, jog busiu laimingas, tik laimejes UEFA Cempionu lyga!:) Ne, ne, nepradejau manyti, kad laimeti yra blogai, tuo labiau Cempionu lyga, bet galbut tai tik tarp kitko:)

Kinija. Pekinas. Trumpai

Pries 3 dienas atvykome i Pekina. Tikejomes saltesnio oro, taciau pasiseke, nes sia savaite zenklus atsilimas.
Nepatikesite, bet mums cia patinka. Gatves placios, zmoniu marios. Atmosfera labiau primena Minska ar Maskva, o ne Niujorka ar Paryziu:) Aplankeme keleta objektu: Uzdraustaji miesta, Tianmenio aikste, Olimpini kompleksa ir kt. Kotrynele pries pat isvaziavima skaite knyga apie Uzdraustaji miesta (aciu A&G), tad papasakojo daug idomiu dalyku, padejo isijausti i tai, kas cia buvo pries kelis simtus metu. Man didziausia ispudi paliko Olimpinis stadionas. Galbut, tai vienas ispudingiausiu man dalyku kelioneje iki siol:). Kai pagalvoji, kad lygiai pries pusmeti cia vyko Olimpines zaidynes, atidarymas, Virgilijus Alekna, Bolt'as, wow!



Siandien vykstame prie Didziosios sienos.
Geros dienos visiems!

2009 m. vasario 9 d., pirmadienis

Kinija. Guangzhou

Gaila palikti Tailandą. Atrodytų apsipratome, po truputėlį perpratome keliavimo taisykles, bet štai dabar naujas išbandymas - didžioji Kinija.
Atvykimas
Po trijų valandų skrydžio, 22:20 val. išlipame didžiuliame Guangzhou oro uoste. Kartu atskrido lėktuvas iš Tokijo, esame vieninteliai vakariečiai. Visur pilna policijos, oras vėsus, o mes dar su šlepetėmis ir šortais. Einame į pasų kontrolę. Ant migracinės formos, duotos dar lėktuve, turėjome parašyti viešbutį į kurį atvykstame (registracija panaši kaip Rusijoje). Neturime viešbučio, tad paprašome pagalbos stiuardesės pagalbos, ši užrašo "China Hotel", pagalvojome, kad ji sukūrė (vėliau pasirodė, kad šis viešbutis egzistuoja). Pareigūnas tikrina, varto vizas, pasus, pasižiūri į mus abu. Po keletos akimirkų atiduoda. Valio - mes jau Kinijoje!:)
Apsirengę šiltesniais drabužiais nutarėme vykti į viešbutį, kurį pasiūlė čia pat oro uoste. Braunamės pro žmones iki autobuso, į vieną nepatenkame, į sekantį įsėdame. Sumokame po 20Y (1 Lt/ 2,5Y) už nuvežimą, o už viešbutį 178Y (apie 70 Lt). Kainos čia didelės. Pvz. oro uosto "McDonald'e" meal'as 26Y, mieste 16Y. Paslaugų kainos panašios į esančias Lietuvoje arba skiriasi neženkliai.
Po saulėto Tailando, besišypsančius jo žmones, pirmas įspūdis apie Kiniją baisus. Vėsiau, pilka, oras purvinas, jaučiasi kaip į plaučius patenka viskas, ką išmeta mašina per duslintuvą, kainos didelės, policija, grūstis... Pirmomis valandomis, o gal net ir antrą dieną teko su savimi pakovoti, įtikinant, kad keliaukime toliau, o neapsisukime šiltų kraštų, malonių žmonių link.
Lost in translation
Bene didžiausias nustebimas, tai nebuvimas užsienio kalbos. Žmonės nekalba angliškai, netgi jauni, dirbantys viešbučiuose; na gerai, galbūt šiek tiek, šiek tiek. Žemėlapiai parduotuvėse tik su kiniškais rašmenimis, meniu didžiojoje dalyje restoranų tik kiniškai ir t.t.
Ir štai dėl ko. Kinija kol kas dar nėra orientuota į turizmą. Panašiai buvo ir su Tailandu, kuomet Azijos ekonominio pakilimo laiku, visa orientacija buvo į verslą. Viskas pasikeitė po 1997 m. krizės, kuomet vienu iš išsigelbėjimų tapo turizmas ir užsieniečių atsivežami pinigai. Tai pakeitė požiūrį į užsieniečius, prasidėjo turizmo industrijos era ir keitėsi žmonių požiūris. Guangzhou miestas ir regionas yra vienas iš verslo pionierių Kinijoje, po vietinės "perestroikos". Tai jaučiasi, čia viskas verslui, turizmas neįdomus, neveltui čia visos didžiosios šalys turi konsulatus, dirbančius verslui.
Dabar Kinija išgyvena augimo periodą, jam sustojus, galbūt šalis norės pasikviesti turistus leidžiančius pinigus ir užsienio, todėl ji privalės pasikeisti. Kol kas pilnai užtenka gerokai virš 1 mlrd. vietos keliautojų. Tai ir jaučiasi - keliaujančiųjų tarpe dominuoja patys kinai.
Didžiausias išsigelbėjimas, tai gatvių pavadinimai, kurie šalia kiniškų rašmenų parašyti iš lotyniškomis raidėmis ir metro, kuris yra vis dar statomas, o naudotis jau esamomis keliomis linijomis tiesiog malonumas. Daug kas ir angliškai. Iš technologijų pusės, tai vienas iš moderniausių metro, kuriuo teko naudotis.
Apšylame kojas
Atrandame savo viešbutį su taksi pagalba, sumokame vairuotojui 8Y. Priimamajame patikrinamas pasas, nurašomi duomenys, gauname raktus. Čia jau galime atsipūsti. Kiek atslūgsta įtampa.
Pabudę ryte pasiskambiname Pietro iš "CouchSurfing'o", informuojame, kad atvyksime rytoj, t.y. šeštadienį. Jokių problemų.
Nutariame pasilikti dar vienai dienai viešbutyje. Nes prasidėjusios problemos su virškinimu, taip man ir nepavyksta nugalėti patekurios bakterijos, jokiais žinomais būdais. Todėl pradedu gerti antibiotikus (pasitarėme dar Tailande su farmacininku).
Einame apžiūrėti miesto. Visiškai šalia mūsų viešbučio teka upė Zha Jiang. Geras orientyras vaikščiojant po miestą. Oho, netikėjau, kad ir dieną čia toks smogas, vos matosi toliau 1 km, pastatų viršūnės paskendę tarsi rūke, todėl ir saulė matosi ganėtinai neryškiai. Mums paaiškino, kad dėl užterštumo čia sunkiai prasiskverbia saulė. Taip, ji šviečia, tačiau įdegti beveik neįmanoma, ji nekaitina, kaip kokiame Vilniuje. Žmonės pilki, netgi ne pagrindinės miesto gatvės turi 3-5 juostas, kaip ir Tailande, pėsčiųjų perėja nieko nereiškia, reikia išsikovoti praėjimą, laukti kol pravažiuos visos mašinos arba eiti tiltais, požeminėmis perėjomis.
Pasiekiame centrinę traukinių stotį. Viskas kiniškai, nors bilietų pardavėja šiek tiek kalba angliškai. Bilietas į Pekiną 430Y (22 val. trukmė). Pasitikrinome, lėktuvu pigiausia nuvykti į sostinę galima už 680Y. Stotyje minios laukiančių žmonių, visi nesutelpa, todėl persikėlę sėdi lauke. Šalia vaikšto policija.
Išalkę užsukame į vieną restoraną, kuris turi meniu angliškai. Kainos pakankamai didelės. Mes tik vėliau supratome kodėl. Pavyzdžiui kepta antis 36Y, sriuba 38Y. Užsisakėme abu šiuos patiekalus. Atnešė didžiulę lėkštę, su ant griliaus kepta antimi. Sriubą patiekė didžiuliame inde. Apsidairėme, šiame restorane visi valgo su draugais, šeimos nariais, niekas nevalgo po vieną. Todėl ir patiekalai taip sukurti. Turėjome palikti daugiau nei pusę skanios sriubos, nors čia praktikuojamas pasiėmimas maisto namo.
Pro truputėlį apsiprantame, nebereaguojame į aplinką remdamiesi savo nusistatymais, bet žiūrime į viską kaip į spektaklį, stengiamės jį priimti tokį, koks jis yra.
Pas "coucher'į"
Sekmadienį atvykstame pas Pietro, sutikusį mus priimti kelioms dienoms savo namuose. Jis italas, IT specialistas, dirbęs "Siemens'e", šiuo metu įkūręs savo kompaniją. Prieš 8 metus čia atvyko, įsikūrė, susirado draugę (dabar jau išsiskyrė), išmoko kinų kalbą. Davė savo buto raktus, kambarį, pavaišino jo paties keptu pyragu bei pakvietė į vieną pasivaikščiojimą po kalnus su kompanija. Tai "Hash House Harriers" neformalaus klubo Guangzhou nariai, reguliariai besirenkantys ir pagal tam tikras taisykles žaidžiantys orientacinį žaidimą, o vėliau linksmai geriantys alų ir vakarieniaujantys.
Turėjome apie valandą pasiruošti. Su taksi atvykome į susitikimo vietą. Ten jau apie 20 laukiančių žmonių, pasiruošusių sportui, gerai nusiteikusių. Vis dar nesuprantame, kas čia vyksta. Sumokame po 50Y už autobuso paslaugas ir alų. Vykstame apie gerą pusvalandį už miesto į sužymėtą trasą. Esmė tokia: anksčiau atvykę nariai pagal žinomus simbolius sužymi trasą, o visi kiti turi surasti teisingą kelią. Trukome tą dieną apie 2 val. kol visi įvykdėme misiją. Tikrai įdomus užsiemimas, greitai integravomės, susipažinome su daugybe žmonių, lipome į kalną, matėme puikius vaizdus. O štai jau atbėgę, turėjome būti pripažinti, todėl teko gerti alaus:), o Kotrynėlei netgi jį teko gerti iš savo bato, nes tradicija tokia: jeigu turi naujus batus, privalai gerti vieną ratą iš bato.
Vėliau visi vykome į kinietišką restoraną. Patikėkite, tiek maisto ant stalo dar neteko matyti, vienas patiekalas po kito buvo išstatomas ant stalo. Valgėme daržoves, mėsą, žuvį. Buvo aštroka, tačiau šiek tiek jau "prisijaukinome" čili pipirus. Skanu. Sėdėjome kartu su konsulatų darbuotojais, keliaujančiais su darbo paskyrimais po visą pasaulį. Tai ir vokeitis išmaišęs daugybę šalių, ir keletas amerikiečių, vedusių kines. Pavalgę spėliojome, kiek kainuos ši vakarienė, manėme, kad apie 30Y, tačiau reikėjo sumokėti po 35Y (14 Lt). Labai gera kaina už tokią vakarienę.
Komunistai ir "cantonese"
Grįžę dar ilgai bendravome su Pietro apie Kiniją. Jo nuomone, komunistų atėjimas į valdžią buvo bene vienintelis išsigelbėjimas Kinijai, siekusiai atsilaikyti prieš vakariečių įtaką. Kita alternatyva tuo metu buvo nacionaliztinės jėgos. Tačiau britams ar amerikiečiams juos paveikti būtų buvę lengviau, tad dabar vargu ar matytumėme tokią Kiniją, išoriškai atrodančią vieningą. Galbūt tai būtų šalis suskaldytą, idant būtų paprasčiau valdyti. Kur demokratija? O kas tai? Galbūt ji pasiteisino Anglijoje (apie Ameriką sunku kalbėti, tegul ji išsilaiko bent 1/10 to laiko, kiek sugebėjo Kinija arba Didžioji Britanija - tuomet ir vertinti bus galima), kitur veikia autoritarizmas ir pan. Kinijos civilizacijos vienas pagrindų yra - grupė žmonių vs. individas. Netgi imperatoriai vertinami kaip auksciausi is individu, bet tarnaujantys liaudies vardan. Todel ir patys komunistai yra tarsi vairininkai, nukreipiantys Kiniją viena arba kita kryptimi, yra grupė valdančių žmonių, kurie prisileidžia rinktinius asmenis, kai tuo tarpu demokratijoje reklamos per TV pagalba gali nežinia kam atitekti valstybės vairas. Pats Guangzhou miestas ir jo regionas yra išskirtiniai Kinijoje. Jis prižiūrimas Pekino, veikia kaip eksperimentinė vieta. Jau nuo neatmenamų laikų čia gyveno verslūs žmonės, prekiavę su vakarais. Dėl drėgno ir ligoms palankaus oro, čia išlikdavo tik stipriausieji. Visa tai lėmė, kad būtent nuo čia prasidėjo Kinijos bendravimas su verslo partneriais iš Vakarų. Regionas turtungas, gausus gamyklų, įvairių bendrovių, nuolat rengiamos parodos. Vietos žmonės labai vertina savo regiono identitetą - "cantonese" - tai jaučiasi ir dialekte, ir ypatingai kulinarijoje. Jie save laiko kitokiais, nei visa Kinija. Man kažkuo priminė katalonus Ispanijoje.
Itališka vakarienė
Priešpaskutinę dieną Guangzhou mieste pradėjome pietumis garsiame vietos restorane. Pietro mus nusivedė kartu su Lissette, mergina taipogi apsistojusia su mumis pas italą.
Skaniausi man kiniški koldūnai. Užsisakėme jų įvairiausių: su jūros gėrybėmis, daržovėmis. Suktinukai su įvairia mėsa taipogi tirpo burnoje. Padavėja nuolat įpildavo arbatos, kuri po kiekvieno užpylimo atsiskleisdavo vis kitu skoniu, aromatu, spalva. Taip valgant bei bendraujant nepastebimai praėjo 2 val. Nutarėme pasivaikčioti, aplankėme vietos stadioną, krepšinio aikšteles. Beje, jose daugybė sportuojančių. Ir patikėkite, žaidžia visai neblogai, jei ir toliau tiek kinų mėtys vienu metu į krepšinį, Olimpinėse žaidynėse juos įveikti bus vis sunkiau:)
Nuėjome į orchidėjų parką. Jame daugybė orchidėjų po atviru dangumi, kita augmenija.
Galiausiai pasukome namo. Pakeliui Kotrynėlė nusipirko šiltą striukę vykstant į Pekiną. Aš neradau nieko gero.
20:00 val. laukė Pietro ruošiama vakarienė. Susirinko apie 15 žmonių: iš Kinijos, Pietų Korėjos, Ispanijos, Italijos, JAV. Pietro svajoja apie savo restorano atidarymą, todėl jis buvo nepakartojamas, jo paruošti itališki patiekalai buvo puikiausiai įvertinti net pačių italų.

Kinija po truputėlį pradeda patikti. Ji pernelyg didelė ir gili, kad ją pakeisti. Tad ją įsileidi kokia ji yra, būni kartu su ja - tuomet pamatai ją kitokią.

Šiandien, mes jau išvykstame į Pekiną. Traukinys vyks 21 val.

Tailandas. Pataja

Prieš vykdami į Tailandą, lietuviškų kelionių agentūrų tinklapiuose pažiūrėjom, į kokias jau suorganizuotas keliones siūloma vykti mūsiškiams. Be abejo, beveik visos agentūros porą dienų siūlo praleisti Bankoke ir keleta dienų arba porą savaičių pailsėti paplūdimiuose. "Egzotiškasis Tailandas" - siūloma nuvykti į Kanchanaburi, kur buvome prieš savaitę, pamatyti krioklius ir pajodinėti ant dramblių. Poilsiui daugiausia siūlomas kurortas Pataja (Pattaya) ir Puketas (Phuket). Į Patają kelionės yra pigiausios, nes šis kurortas netoli nuo Bankoko, tiesiai iš oro uosto autobusu galima nuvykti per 2 valandas. Iš kolegės girdėjau, kad Tailande ji pasibaisėjo vakariečiais vyrais, į Tailandą vykstančiais tik dėl pigių merginų, kitaip sakant, sex-turistų. Net neabejoju, kad mano kolegė šį įspūdį susidarė būtent Patajoje :) Virš trijų savaičių lankėme skirtingas Tailando vietas - miestus, kurortus, salas, buvome ir garsiajame Bankoko Patpong kvartale (panašu į Amsterdamo "raudonųjų žibintų" kvartalą), tačiau tik Patajoje akivaizdžiai pamatėme šią Tailando pusę.
Knygoje "Thailand: confidential" rašoma, kad apytiksliai Tailande sekso industrijoje darbuojasi 300 - 500 tūkst. moterų, vyrų ir "katoe"(bendras žodis transvestitams, transseksualams ir pan.). Patajoje gatvėse, baruose, restoranuose matėme daugybę porelių, pvz. 60-metis vakarietis ir smulkutė 20-metė (o gal 15-metė?) tailandietė. Net pikta stebėti, ką pinigai gali čia.
Vakare pagrindinėse Patajos gatvėse atsidarė šimtai barų, į kuriuos kvietė užeiti menkai apsirengusios merginos (o gal "katoe"?)
Viename klube apsilankėm ir mes, jis buvo gana padorus, nors ir jame prisižiūrėjome smagių vaizdelių :)
Bendrai Pataja yra nemažas miestas, iki artimiausio paplūdimio - keletas kilometrų (mes nevažiavom), labai tinkamas sex-turizmui arba vienam vakarui - tiesiog akis paganyti :) savo "Lonely planet" gide perskaitėm, kad Pataja labai populiari tarp turistų iš Rusijos ir Rytų Europos - galim tai patvirtinti. Gatvėse daug rusiškai kalbančių žmonių, restoranuose galima gauti meniu rusų kalba, kelionių agentūrose galima gauti informacijos rusų kalba. Vakare viename bare netgi girdėjome rusišką muziką :) Kitur Tailande rusų kalbos negirdėjome.
Mes tikrai nerekomenduojam į Patają vykti porai savaičių atostogoms. Tailande yra daugybė gražių vietų, mes per 3 savaites aplankėm tik keletą iš jų ir esame tiesiog sužavėti!

2009 m. vasario 8 d., sekmadienis

Kinija. Guangzhou. Trumpai

Sveiki,
esame keleta dienu Kinijoje. Pas mus puse triju nakties, einame miegoti, rytoj diena, t.y. ankstyva ryta Lietuvos laiku mes parasysime apie Pattaya ir Kinija.

To be continued:)

2009 m. vasario 3 d., antradienis

Tailandas. Bankokas-Kanchanaburi

Atvykome i Kanchanaburi. Puse dienos praleidome tarpineje stoteleje - Bankoke. Malonu i toki spalvinga miesta sugrizti. Autobusas sustojo 5 val. ryto prie Khao San rd. Miestas dar tik ruosiasi naujai dienai, todel mes keletui valandu uzsidareme vienoje interneto kavineje. Super! Interneto kaina vel normali, t.y. 30B/1 val. Pamenate, rasiau, jog pietinese salose, kaina sieke net 180B/1 val.
Miestas pabudo, kaip ir turistai. Norime nusigauti i Kanchanaburi, tad reikia susirasti stoti, is kurios vyksta autobusai i si miesta. Ketiname pasitarti su turizmo agenturoje, taciau dalis uzdaryta, o vienoje pasiulo kainas nuo 200-400B. Aciu, ne. Stai cia mus susistabdo taksistai. Vienas per kita graziau kalba. Vienas pasiulo uz 30B nuvezti i TAT agentura (licenzijuota valstybes). Tinka. Isedame i taksi. Schumacheris, taip norejo, kad ji vadintume, mums papasakoja apie taksisto duona, kuo jis bus, kai baigs rinkodaros studijas ir t.t. Jis mus atveza. Viskas tvarkoje, paprasome, kad palauktu, nes po to ketiname vykti nusipirkti PC, i IT pasaulio stostine "Pantip Plaza".
Nuo Kanchanaburi-Bangkok
Pasitinka agenturos darbuotojas. Pasidziaugia, jog vykstame i tuos krastus. Is karto issitraukia kazkoki laminuota bloknota ir siulo dvieju arba triju dienu keliones po sio miesto apylinkes. Idomu. Taciau iki to momento, kai pasako kaina: 3400-4200B. Oho! Taip mes virsytume dienos biudzeta beveik 50 proc. Atsisakome. Vyrukas matome pyktelna. Mes iseiname.
Lauke taksistas jau kalba su agenturos darbuotoju. Musu Schumacheris taipogi greitai pasikeicia. Kazkur dingo linksmas ir zaismingas vyrukas. Jis negavo savo dalies, uz musu atvezima i agentura - stai kur priezastis. Mums pasiulo nuvaziuoti i kita parduotuve, atvirai pasakydamas, jog jam to reikia. Mes atsisakome. Jis dar labiau supyksta, nusikeikia, ir "sutinka" nuvezti i musu norima parduotuve.
Jausmas nekoks: buti nepazistamame mieste bei sedeti pikto taksisto masinoje. Jis gali padaryti bet ka. Taciau mums pasiseka, atveza netoli China Town'o, pasako, jog uz keliu zingsniu ir parduotuve. Suprasdami, kad tai nesamone, islipame, sumokame 40B ir persedame i kita taksi, kuris labai tvarkingai atveza iki parduotuves.
Gera pamoka, aciu Bankokui. Idomu tokiose situacijose pabuti. Gali buti uzsigrudines, prisiklauses draugu perspejimu, bet tiesiog nezinai, kur gali paslysti. Kaip sakau, mums tai idomi pamoka, kainavusi 40B. Jega!:)
Po keletos minuciu visa sia istorija pamirsome, kai izengeme pro "Pantip Plaza" duris. Wowowow! Stai cia parduotuve. 5 ar 6 aukstai ir viskas skirta kompiuteriams, ju dalims.
Nuo Kanchanaburi-Bangkok
Manau cia galima isigyti tikrai visko, ko reikia darbui. Kelias valandas vaiksciojau, kol galiausiai pagal tam tikrus kriterijus issirinkau kompiuteri. Jo kaina cia daugiau nei 30 proc. geresne nei Lietuvoje, plius, perkant galima duoti sarasa programu, kurias nori, kad butu suinstaliuotos. Zinoma, tai piratines arba kaip jie sako, "programu kopijos". Sumokejau 15.500B. Po keletos minuciu jau pasiemiau su visomis programomis, kuriu norejau. Apie sia parduotuve suzinojau is knygos "Thailand Confidential". Aciu Aleksandrui, kuris dave ideja cia "apsipirkti":).
Iseje is parduotuves, taksi pagalba atvykome i pietine autobusu stoti. Sumokejome 111B. Autobusai i Kanchanaburi vyksta kas 15 min., todel neturejome problemu nusipirkti bilietu po 100B ir po keletos minuciu isvykti. Isedome i vietini autobusa, kur buvome tik vieni turistai. Autobusas paprastas, taciau servisas puikus: yra bilietu pardaveja, kuri ir vandens pasiulo. Mes kaip tik norejome, istrukti is to turistiniu autobusu rato, kuris Tailande puikiai veikia, bet yra 2-5 kartus brangesnis nei vietiniai.
Po 2 val. pasieke Kanchanaburi, nuejome i oficialu turizmo biura. Ten pagyvenes vyriskis sudeliojo mums visus galimus veiksmus kelioms dienoms. Palike viena is kupriniu jo prieziurai, nuejome ieskoti kambario. Viskas mieste sukoncentruota prie upes. Visas gyvenimas verda keliose pagrindinese gatvese, taciau jos triuksmingos del tailandieciu - karaoke dainininku. Todel nutariame isikurti nuosaliau. Keleta nuomotoju apeje issirinkome viena, namelis ant plausto. Kadangi tai tik kelioms dienoms, neverta gaisti daug laiko paieskoms, nes kambario reikia tik miegui.
Nuo Kanchanaburi-Bangkok
Isikuriame, pasivaikstome, atrandame 12 kartus pigesni interneta nei salose (15B/1 val.), pavakarieniaujame ir einame miegoti. Beje, isgeriame degtines su maltais cili pipirais (nes paprastu juodu nera pardavime) - neisivaizduoju, kad nors viena bacila pries toki misini atsilaikytu. Oho!:)

Pabundame gerai issimiegoje, dar karta isgeriame atominio misinio del sventos ramybes, ir isvykstame i garsuji siuose krastuose kriokli, turinti 7 slenkscius. Daugelis backpacker'iu ji rekomenduoja. Uz 100B vietinis autobusas mus atveza iki vietos, su buriu prancuzu leidziames paupiu. Vaizdas nerealus, kiekvienas slenkstis ispudingas. Maudomes, fotografuojame ir kopiame iki pat auksciausiojo slenkscio. O, kad Lietuvoje tokia upe butu:).
Nuo Kanchanaburi-Bangkok
Nepastebimai prabega 5 valandos. Atsisveikiname su nuostabiais kriokliais, grize vaikstinejame miestu, suvalgome po porcija Tom Yam sriubos, kuri sikart priverte mus apsiverkti, nes nerealiai astri musu skoniams. Veliau patenkame i kasmetines budistu apeigas, kur persipynusi religija ir prekyba, netgi "Toyota" savo reklamas iskabino prie pat altoriu. Norejosi paragauti pardavinejamu kirminu, vabzdziu, bet kol kas dar nesiryzome:).
Nuo Kanchanaburi-Bangkok
Siandien kopeme i uolas, ziurejome dar viena kriokli ir aplankeme "Hell-Fire Railway" atminimo vieta. Siuos begius dejo japonu belaisviai is sio regiono saliu. Jie rankomis per uolas nutiese gelezinkeli. Kai ejome tais begiais ir virs musu stuksojo 25 metru uola, kurioje iskase tuneli zmones - net siurpuliukai per nugara nubego.
Nuo Kanchanaburi-Bangkok
Tik va, nebespejome su tigrais pabuti. Zinote, cia yra tigru bendruomene, kuria prisijaukino vietos vienuoliai. Juos galima glostyti. Taip norejau su dar vienais grobuonimis pabuti, po to, kai Koh Tao matemes su rykliais. Galbut Laose arba Kambodzoje pavyks.

Rytoj iskeliausime i Pattaya. Norime savo akimis pasiziureti, kaip klesti seks-turizmo pramone. Tiek daug kalbama ir tiek daug turistu ten vezama. O poryt jau i Kinija.

Tailandas. Zvejyba. Atsakymas Emiliui

Emili,
pats pries kuri laika norejau vykti su vietos zvejais pagaudyti zuvies, taciau del stipraus tuomet vejo, manes nepaeme.
Yra keletas skirtingu zukliu, tad atsakant Tau, turiu zinoti kur ir kokio tipo zukles nori.
Tinklu
Tai isskirtinai vietiniu zvejku zukle, kuri nera reklamuojama ir i ja sunku patekti. Zvejai uzmetineja tinklus nakciai arba dienai, ir veliau po 12 val. istraukineja. Sioje vietoje, Taui nieko veztis nereikia.
Meskere - individualiai
Didzioji dalis zveju gaudo dugninemis. T.y. didzioji dalis tu, kuriuos maciau. Jie dazniausiai gaudo upese prie kranto, arba juroje nuo uosto. Siuo atveju, turi pats pasirupinti dugnine.
Meskere - turas grupei
Si zukle turbut idomiausia tuo, kad tikrai kazka pagausi, nuves Tave i zuvinga vieta. Taciau tai bus siek tiek ir dirbtinis dalykas. Daugybeje vietu yra reklamuojami turai, kur vienos dienos ar nakties zuklei renkami zvejai. Cia Tau irangos nereikes, irangos nuoma iskaiciuota i turo kaina.
Lygtai taip zvejai sako: Nei zvyno, nei uodegos! :)

2009 m. vasario 1 d., sekmadienis

Apklausos rezultatai: kurias salis mums siulote aplankyti

Aciu visiems isreiskusiems savo nuomone, norejusiems padeti mums keliauti. Taigi, balsavimas buvo inirtingas, dalyvavo 56 apklaustieji.
Idomu, maziausiai tasku gavo Tailandas - 17; ir kita musu salis Kinija bei Malaizija - po 18; 21 balsa gavo Vietnamas, Kambodza; balsu daugiau Indonezija ir Singapuras, o nugalejio - Indija, gavusi 23 balsus.
Aciu dar karta. Butinai atsizvelgsime i sias Jusu rekomendacijas. Didziaja dali isvardintu saliu aplankysime. Indija kiek per sudetinga, todel jai reikia skirti atskira kelione, kartu tikriausiai itraukiant ir Tibeta. Apie tai ateityje:).

Tailandas. Ko Pha-Ngan

Stai mes ir Ko Pha-Ngan.
Nuo Kog Pha-Ngan
Isikureme, siek tiek pasivaiksciojom. Labai grazu, bet prie panasiu vaizdu jau esame priprate ir siek tiek islepe :)
Nuo Kog Pha-Ngan
Pirmas vakaras
Pirmaji vakara saloje patraukeme linksmintis. Is pradziu - pavakarieniauti. Bendras vaizdas: daugybe kavinukiu ir restoranu, siulanciu panasu meniu (talandietiskas maistas + picos + hamburgeriai + steikai). Panasios ir kainos. Kai kuriuose per didziulius ekranus rodo filmus, serialus, sporta. Prie iejimo parasyta, kokie filmai bus rodomi vakare. Pagal tai ir pasirinkome, kur vakarieniausim :) Visai geras variantas - vakarieniaudamas ziuri pasirinkta filma. Per tris vakarus paziurejom tris filmus - "The Beach" (Vilniuj jo nebaigem ziuret), "Zoolander" ir "Yes man". O jei is dideles filmu pasiulos nieko neissirinktum - poroje kaviniu visa laika rodo seriala "Draugai"! Neturedamas ka veikti taip galetum praleisti visa diena ;)
Nuo Kog Pha-Ngan
Apie 23 val. nuejom i pagrindini papludimi, kuriame karta per menesi vyksta garsieji "full moon" vakareliai. Salia papludimio veike pora gerai irengtu naktiniu klubu. Paciame papludimyje - desimtys kioskeliu, kuriuose galima nusipirkti ingredientu kokteiliams (pvz. red bull + vodka, gin + tonic, viskis + cola ir t.t.) ir kartu nediduka kibireli su siaudeliais, kur ta kokteili galima sumaisyti. Papludimys, gera muzika, kokteiliai - tiesiog fantastika! Tik vienas "bet": truksta klientu! Visame papludimyje ir klubuose buvo gal tik 40 vakarieciu lankytoju. Toks ispudis, kad jau tuoj tuoj, uz pusvalandzio, prisirinks daugybe zmoniu, ir linksmybes prasides pilnu tempu. Tik taip neatsitiko...
Nuo Kog Pha-Ngan
Patyliukais pasvajojom, kaip butu nerealu vienai nakciai visus draugus, pazistamus, kolegas atkelti cia - surengtume toooki vakareli sitame nuostabaus grozio papludimyje! ;)
O musu "Lonely Planet" gide parasyta, kad per "Full moon" vakarelius siame papludimyje linksminasi ~10.000 zmoniu. Gaila, to nepamatysime, nes artimiausias vakarelis bus vasario viduryje. Tuo metu mes jau busim kazkur Kinijoje...
Griztam i Ko Pha-Ngan - papludimiu musu vakarelis nesibaige. Ta diena mateme daug skelbimu apie "Pool party" kazkuriame viesbutyje toliau nuo centro. Vakare centre marsiravo daugybe taxi, siulanciu nemokamai nuvezti i si vakareli. Is pradziu suabejojom, ar tikrai gali buti, kad taxi nemokamai nuves. Be to, kvietime nurodytos kokteiliu kainos buvo mazos ir dar nemokamas iejimas. Taciau pasirodo abejonems nebuvo pagrindo - taxi nuveze nemokamai ir nereikejo uz nieka moketi, isskyrus alu ir kokteilius (po 8 Lt.). Tuo Tailandas mus dar karta (teigiamai) nustebino.
Nuo Kog Pha-Ngan
Pats vakarelis gal ir neblogas buvo - sokiu muzika, baseinas, zmoniu daugiau nei papludimyje, tik mums neuzteko kantrybes laukti, kol viskas "isisiubuos". Isgere savo gerimus isejom ilsetis i savo bungalow. Sikart issinuomojom ant kalno, salia centro, su vaizdu i jura - kol kas berods geriausias (ir pigiausias...) nakvynes variantas - 300B (~23lt) uz nakti.
Ka dar idomaus nuveikeme Ko-Pha-Ngan?
Si sala keleta kartu didesne uz Ko Tao, kalnuota, todel nutareme ja apvaziuoti keturraciu ATV. Tam paskyreme visa diena. Pamatem keleta tiesiog ispudingu vaizdu - papludimiu, kriokliu, kalnu. Dar matem keleta drambliu :) Sikart nesusiviliojom valandos trukmes kelione po vietines dziungles ant dramblio nugaros. Neabejojame, kad bus dar geresniu progu tai padaryti Laos'e ar Kambodzoje. Deja, pamirsome pakrauti fotoaparata, todel nuotrauku is sios musu ispudingos dienos keliones visai nedaug.
Nuo Kog Pha-Ngan
Trecia diena nusprendeme skirti laiko tik sau - veikti ka kiekvienas norim - vaikstineti, skaityti, mastyti... Veliau nusprendem, kad tokiu ramiu dienu saviems apmastymams karts nuo karto reikia, todel jos bus reguliarios.
Nuo Kog Pha-Ngan
Susitikome vakare paziureti filmo ir nuejome pasidaryti masazo su aliejais. Jau turime su kuo palyginti - Tailande tai musu trecias masazas. Man labiausiai patiko su aliejais ir koju masazas, o Rytukui - tradiciskas tailandietiskas masazas, per kuri daugiau jegos naudojama :)
Is kiekvienos vietos kol kas isvykstame pakiliai nusiteike, taip pat ir is Ko Pha-Ngan. Turbut tai musu paskutine sala Tailande. Visa nakti autobusu vaziavom i Bankoka, cia ketiname nusipirkti nesiojamaji mini-kompiuteri (taip bus patogiau rasyti memuarus ir sutaupysime trumpiau sededami interneto kavinese). Po pietu vaziuosime i Kanchanaburi - grazu miestuka uz 130km nuo Bankoko ir salia esanti nacionalini Erawan parka. Arba i Pataja - ketiname ten praleisti viena nakti, labai jau smalsu, kur musiskius turistus masiskai veza lietuviskos turistu agenturos :) Apie ispudzius - laukite tesinio!
p.s. CFA neislaikiau, bet del to visai nenustebau. Kaip jau daug kam sakiau - pabandziau ir... uzteks :)

Tailandas. Koh Tao

Krabyje atsisveikine su Turizmo biuro atstove Kung, pasukome autobusu stoties link. Zinojome, kad paskutinis autobusas Bankoko link yra apie 16:30 val. Jau 16:15 val., tad lieka tiketis papildomo autobuso.
Stotyje administratores pavarge, nieko naudingo is ju negauname, o ir paciu bilietu i Bankoka jau nera. Cia mus pasigauna vienas turizmo agenturos atstovas ir sako, kad gali nugabenti iki pas Koh Tao salos uz 1000B vienam asmeniui. Tai bent jau 2 kartus daugiau nei nusigautume derindami marsruta patys. Paskutinis autobusas isvaziuoja i Bankoka. Turime du variantus: pasilikti Krabyje, sumoketi uz viesbuti ir is pat ryto keltis i sala, arba sumoketi kiek daugiau ir su naktiniu keltu nusikelti i Koh Tao. Pasiskaiciuojame, kad antruoju variantu viso permoketume apie 400B, taciau sutaupytume diena. Susirandame dar kita agentura, kuri mus nuveztu po 800B. Ji isikurusi kazkokiame garaze, ant sienos kabo licenzija, nurodanti imone vaikiant jau 10 metu. Kiek pasitikejimo duoda jos viduje sedintys backpacker'iai. Rizikuoti ar ne?
Nutariame rizikuoti! Pasiziuriu, pas mane grynais tik 1.400B, nieko tokio, su motoroleriu paveza iki bankomato. Sumokame po 800B ir gauname bilietus autobusui bei keltui. Uzsirasome visus licenziju numerius - tik nepavesk! Isedame i marsrutini, ten pasijungia keliautojas is Argentinos Santiago, issiilges savo salyje ruosiamu kepsniu ir griztantis i Buenos Aires per Bankoka.
Atsirandame stotyje, ten mus paskirsto, tradiciskai priklijuoja lipduka (gerai veikianti sistema, be jokiu kompiuteriu). Gave lipdukus "Koh Tao", mes judame Surat Than'io link. Cia sutinkame vokieti Jack'a. Labai idomi asmenybe. Jau 10 metu keliauja po pasauli. Buvo laikas, kai jis taip dare kelis metus is eiles. Dabar tik 4 men. per metus. Padirba, ir lekia i Pietryciu Azija, gyvena bungalows, leidzian laika papludymiuose. Is tokio profesionalo daug suzinome apie keliones, jis atviras ir malonus zmogus, sugebantis per menesi issiversti su 1.500 Lt siuose krastuose! Tai mums issukis. Manau po keletos metu intensyviu kelioniu ir mes pasiektume toki lygi.
Jack'as keliauja i Koh Samui, pakeliui dar sutinkame kanadietes, kurios vyksta i Koh Pha-Ngan selti. Tokia linksma musu sesiu kompanija islipame Surat Thani'je. Einame i garsu nakties turgu pavalgyti. Cia gausu ivairiu gerybiu, viskas ruosiama cia is karto. Taip skanu, ypatingai uzsigeriant alumi. Tik padariau klaida, jog vakare valgiau krabo. Nedarykite to! Patyre zvejai zino, kad jo mesa per diena gali lengvai sugesti - valgykite nebent sviezia, isitikinkite tuo!
Ka gi, tenka atsisveikinti su sauniaja komanda ir lipti i naktini laiva. Cia lengva pasijausti tarsi zuvis skardineje. Gausybe gultu ir visas laivas pilnas keliautoju bei vietiniu. Isitaisome. Patogu, tik man krabas skrandyje nedave nakti ramybes. Kotrynele issimiegojo gerai.
Nuo Koh Tao
Atvykstame i nardytoju roju 8 val. ryto. Kol kas sunku orientuotis. Tik islipus is laivo, prie musu, kaip grifai prie maisto susoka burys taksistu. Aciu, ne. Prasibroveme, pradejome ieskoti Ho Sai Ri vietoves, turincios ilgiausia saloje papludymi ir tanku bungalows issidestyma. Einame ieskotis namelio. Musu orientacine kaina 300B. Taciau nieko panasaus nera, surandame geriausia varianta po 400B (tiesa, veliau atrandame keleta bungalows ir po 300B, o menesiui nameli galima susirasti ir uz 4.500-6.000B). Pasiimame surasta geriausia varianta. Namelis toleliau papludimio (apie 200 m.), paprastas, panasus i buvusius Palangoje, statytas pries 7-8 metus. Susimetame daiktus ir lekiame i sala.
Nardymo paslaugu gausybe. Siulomos standartines paslaugos: irangos nuoma snorkeling'ui (100-150B), triju-keturiu dienu "open water" nardymo kursai su sertifikatu (8000-9500B), dienos isvyka su valtimi i sesias vietas snorkelinti (550B). Pastarasis variantas mums labai idomus, o "open water" kursai kiek per brangus, girdejome, kad Malaizijoje jie pigesni.
Keleta dienu snorkelinome:
sunku net ir patiketi, kad taip arti kranto gali buti toks nuostabus povandeninis pasaulis, negalejome atsidziaugti ir pasikeisdami vis leidomes po vandeniu.
Nuo Koh Tao
Gulejome papludimyje, skaiteme knygas:
nereali knyga apie Tailanda "Thailand Confidential", parasyta nuo 1993 m. gyvenancio zurnalisto, vedusio tailandiete. Tai straipsniu rinkinys ivairiomis temomis apie sia sali. Stai pavyzdziui apie sekso industrija ir joje dirbancias 300.000 moteru (apytiksliai skaiciavimai 2001 m.), alaus karus ir kaip "Chang" uzkariavo rinka, turistus, maista, dramblius ir pan. Pats autorius pripazista, jog net tiek metu pragyvenes Tailande, kasdien ji kazkas nustebina.
Sventeme Kinijos Naujus metus:
Vasario 25 d. pradejo be proto saudyti fejerverkus visoje saloje - wow, pasirode, jog mes jau Kinijoje!:)
Apziurinejome sala:
vaikstinejome, atradome nuostabiu papludymiu, ilanku.
Nuo Koh Tao
Susipazinome su daugybe zmoniu:
izraelieciu Amal'u is Haifos, keliauvusiu po Naujaja Zelandija bei Australija puse metu. Isejo is darbo, nes igriso rutina ir leidosi i kelione. Neitiketina, jis puikiai atsimena musu pasididziavima Raimonda Zutauta, zaidusi Haifos komandoje ir pelniusi neitiketina ivarti i MU vartus! Pasak jo, sis zaidejas vis dar yra vertinamas kaip vienas geriausiu visu laiku klubo zaideju. Stai taip!
Prancuzu Ben'u, pakvietusiu mus i vakariene, kur valgeme jo pagautas zuvis. Tiek dar neteko valgyti zuvies. Koh Tao salos restoranams galima atnesti savo pagauta zuvi, jie paruosia. Nezinojau, galima netgi savo alkoholi atsinesti. Suzinojome, kad jis yra statybininkas, netikintis mokesciu sistema savo salyje, todel atlyginima pasiimantis is uzsakovu tik grynais, kad keliu policija turi planus, kiek per diena turi nubausti vairuotoju, kad jis ragavo ir Pranzucijos kalejimo duonos.
Nuo Koh Tao
Su sveicaru Marcel'iu, turinciu svajone dirbti nardymo instruktoriumi saloje.
Ir kitais...
Valgeme ivairu maista:
atsibodus tailandietiskai virtuvei, grizome keletui dienu prie europietiskos. Zinokite, ten keista Bolognese ruosia, galbut del to, jog nededa butinu prieskoniu, skonis kiek kitoks nei esame iprate. Nieko tokio, vis tiek skanu.
Mateme, kaip restoranai plusa, noredami pritraukti turistus, diena kviecia i vidu, o vakarui suruosia puikias vietas prie juros, organizuoja barbekiu ir pan.
Vykome snorkelinti su laivu visai dienai:
plaukiojome su laisveje esanciai rykliais!:) Neitiketinas jausmas. Anksciau matytas gyvunas tik zooparkuose arba "Megoje" dabar plaukia salia musu. Nors sie rykliai ir nepuola zmoniu (oficiali versija), taciau jausmas neapsakomas, matyti grobuoni salia:).
Daugybe zuvyciu, koralu. Tiesa, pacios zuvytes be galo protingos, pratusios matyti zmones, jos greitai atsirenka, kuris duos maisto, o kuris ne. Jeigu ne, tu joms net neidomus, jos plaukia tolyn. Tik keletas zuvyciu atrode laisvos, jos nekreipe i nardytojus demesio. Pasirode tarsi zmones, vieni laisvi, o kiti nuo kazko priklausomi, turi taikstytis ir pataikauti.
Nuo Koh Tao
Aplankeme keleta baru:
suzinojome, kas tai yra ju "bucket". Tai mazas kibirelis, kuriame sumaisytas kokteilis. Pasiimi keleta tokiu, ir ramus vakarui. Salia sedejo britai, kurie negalejo atsidziaugti tokiu pigiu alumi. Turbut specialiai jiems sukurti 3 litru bokalai su kraneliu (kainuoja 600-700B).

Is pradziu Koh Tao sala atrode nuobodi, netvarkinga, pilna turistu. Taciau po truputeli pradejome ja jausti, ir ji mums atsiskleide kiek kitokia. Dienomis visi uzsieme nardymu, vakare iseina paselti, isgerti alaus, jauciasi energija ir jaunatviskumas, kitaip nei Ao Nang'e kur dominuoja vyresnio amziaus turistai. Koh Tao prilyginciau Railey miesteliui, kur daugybe kopianciuju i uolas.
Net nekalbu apie povandenini pasauli, kuris tiesiog nuostabus. Tikime, kad kiek sumazejes turistu srautas del ekonomines krizes, apsaugos sala nuo jos "civilizavimo" ir ji islaikys savyje tai, ka cia radome.
Nuo Koh Tao