MES JAU NAMUOSE! :)

MES JAU NAMUOSE! :)
Vienos kelionės prasidėjusios 2009-01-12 Vilniuje, vienas etapas baigtas 2009-07-03 Kaune. Visi aprašymai, visos nuotraukos Jūsų dėmesiui:)

2009 m. vasario 16 d., pirmadienis

Kinija. Pekinas

Į Pekiną atvykome greituoju traukiniu. Vidutinis greitis apie 110 km/h, telpa apie 1000 žmonių. Tikrai reikia pagirti, galima gerai išsimiegoti, personalas šiek tiek kalba angliškai, kai kuriose vietose net wireles veikė. Skaičiau, jog yra planuojama ultra-greitųjų traukinių liniją paleisti tarp Pekino ir Šanchajaus. Kiek pamenu, vidutinis greitis sieks daugiau nei 350 km/h, o kartais net apie 400 km/h.
Pekinas įdomus miestas, sunkiai suvokiamais mąstais, žmonių gausa visur: metro, gatvėse, parduotuvėse. Visur tenka brautis. Kartu su Maskva, Niujorku, tai vienas didžiausių miestų kuriame teko būti. Oficialiais duomenimis, Pekine gyvena daugiau nei 15 mln. žmonių. Gatvės didelės, tai vienoje, tai kitoje vietoje galima pamatyti didelę raudoną žvaigždę, o tai jau primena Maskvą arba Minską. Gatvės tvarkingos, plaunamos, šiukšlės reguliariai renkamos. Pastatai neaukšti, nes nuo senų laikų čia ribojamas pastatų aukštumas. Tik vienoje vietoje „išdygo" keletas dangoraižių, nors daug diskutuota ar leisti juos statyti pačiame mieste, ar statyti taip vadinamą „Beijing city", panašų į esančius Londone, Paryžiuje. Visa tai tapo įmanoma sušvelninus politinį rėžimą.
Pekine apsistojome šauniame hostel'yje miesto centre, šalia Tianamen'io aikštės, „Leo Hostel". Jo šeimininkas pats yra aktyvus keliautojas, „backpacker'is", todėl jis viską padarė, kad būtų patogu svečiams. Čia gausu olandų, britų, skandinavų. Sumokėjome už kambarį 160Y parai. Kambarys tvarkingas, yra karštas vanduo, kondicionierius, nemokamas internetas – viskas ko reikia.
5 dienos sostinėje pralėkė greitai. Čia tiek daug vietų, kurias verta aplankyti, jog galima skirti mėnesį ar net keletą. Bet turėjome nepilną savaitę, todėl susikoncentravome į senuosius imperatorių laikais statytus objektus. Knygose aprašyti „Uždraustasis miestas“, Vasaros rūmai, Dangaus šventykla, parkai atskleidė, kokia didinga buvo Kinija viduramžiais, kokie buvo statybų mąstai ir kiek visa tai kainavo gyvybių, lėšų. Lankėmės jau vėlesniais laikais statytoje Tiananmen'io aikštėje. Žinoma, Kinijos Didžioji siena pralenkia viską matytą. Milžiniškas statinys pribloškia savo mąstais, statybų sudėtingumu. Įdomu, keletas istorikų pamini, jog siena taip ir neatliko savo apsauginio vaidmens, nes nesustabdė „barbarų“ įsiveržimų. Tačiau ji nebuvo nenaudinga, ji buvo naudojama logistikos tikslais, o gyventojai vogdami akmenis statėsi sau namus. Sieną aplankėme populiarioje vietoje Badaling'e. Patys čia atvykome, nors buvo galima vykti ir į unikalias, turistų nelankomas vietas, kurias mums siūlė agentūros. Badaling'e daugiau turistų, tačiau ir čia galima pajausti tą sienos didybę. Patarčiau nuvykti gal netgi į keletą skirtingų vietų. Pamatyti restauruotą sienos dalį ir visiškai apleistą. Kaip jau rašiau, apsilankėme ir Olimpiniame miestelyje. Nepaprastą įspūdį paliko Olimpinis stadionas, plaukimo centras. Pasižiūrėjus statybų mąstus, pagalvojau, o tai kiek pastangų reikėjo statant kitus statinius, tą pačią Didžiąją sieną. Dėl patekimo į istoriją, vadovybė gali daug ką paaukoti, atlikti neįmanomus dalykus – nors tik jie ir patenka į istoriją, bei įrašo ten jų autorius, mecenatus.
Būnant Pekine ir neapsilankyti operoje – nuodėmė. Kotrynėlė vieną vakarą tam skyrė. Ją paėmė iš pat viešbučio vairuotojas, atvežė į koncetrų salę. Ten daugiausia užsieniečiai žiūrovai. Reginys buvo trijų dalių: opera, akrobatika ir spektaklis. Opera labai keista, o štai kitos dalys paliko įspūdį, nors pasak Kotrynėlės, antrą kartą ji čia neitų.
Būti Pekine ir nevalgyti keptos Pekino anties, ne mažesnė nuodėmė, nei neaplankyti operos. Pasirinkome vieną žinomiausių miesto restoranų „Roasted Duck Restaurant“, esantį Qianmeng gatvėje. Atvykome čia kartu su keliautojais iš Vokietijos Michael'iu ir Julia. Susipažinome su jais vaikščiodami Didžiąja siena. Restorane užsisakėme arbatos ir antį. Mmm, sunku nusakyti, kokia ji skani. Stiprokai apkeptą, ją atvežė prie mūsų stalo, virtuvės atstovas salėje ją supjaustė ir sultingą mėsytę sudėjo į lėkštes. Ją dėjome ant specialiai patiektų blynelių, kartu su daržovėmis ir padažu valgėme. Be galo skanu. Kartu gėrėme jazminų arbatą, kurią vis papildydavo ištuštėjus arbatinukui. Skaitėme, kad restorane vienu metu gali valgyti apie 2000 lankytojų. Jis dirba tik iki 20 val. ir turi pietų pertrauką (nesužinojau kodėl). Už vakarienę bendrai sumokėjome 350Y. Tiek pat būtume sumokėję, jeigu būtume vakarieniavę dviese, todėl verta susirasti kompaniją einant į šį restoraną – antienos visiems užteks.
Draugai iš Vokietijos papasakojo keletą nutikimų. Atskridus iš Vokietijos į Pekiną, jie sunkiai gaudėsi mieste, jautėsi svetimi. Besilankančius Uždraustame mieste, juos pasveikino dvi kinės, puikiai kalbančios angliškai. Tai juos labai nustebino ir jie apsidžiaugė sutikę draugiškus, angliškai kalbančius vietinius. Jiems pasiūlė eiti kartu ir išgerti arbatos. Jie sutiko. Atėjus į „netyčia" pasirinktą kavinę, jie užsisakė įvairios arbatos. Bendravo, gerai leido laiką. Tačiau atnešus sąskaitą, jie pamatė, jog viskas kainuoja daugiau nei 500Y. Jie tiek neturėjo, todėl sutiktos kinės sutiko dalį sąskaitos padengti. Aišku, kaina už arbatą nereali, juos įviliojo ir jie nebeturėjo pasirinkimo, kaip tik apmokėti. Panašų atvejį apie vakarienę kinų restorane aprašė Danielius ir Gražina savo blog'e. Tai įprasta šiose vietose, mus irgi kelis kartus taip kalbino, tačiau atsispyrėme draugystėms. Kitu atveju, vokiečius apgavo takstistai, kurie ratu vežioję juos, paėmė didelį užmokestį.
Tokiame brangiame restorane valgėme pirmą kartą kelionės metu. Kitus kartus užkąsdavome mūsų hostel'io restorane arba kur nors mieste. Maistas mums čia patinka ir jis labai skiriasi nuo tos kiniškos virtuvės, esančios Lietuvoje. Vieną vakarą nutarėme išbandyti paslaptingą užpilą. Hostel'io restorane stovėjo didžiulė talpa su degtine. Ja užpiltos gyvatės, grybai ir dar keletas gyvūnų. Įsidrąsinome ir išgėrėme po pusę stikliuko. Labai įdomus ir neblogas skonis. Po keletos akimirkų pradėjo kaisti žandai, kraujo apytaka paspartėjo:).

Po penkių puikių dienų, išvykstame į Kinijos pietvakarius. Į mažesnius miestelius, kur ketiname aplankyti įprastus kaimelius. Pirma stotelė Guilin.