MES JAU NAMUOSE! :)

MES JAU NAMUOSE! :)
Vienos kelionės prasidėjusios 2009-01-12 Vilniuje, vienas etapas baigtas 2009-07-03 Kaune. Visi aprašymai, visos nuotraukos Jūsų dėmesiui:)

2009 m. balandžio 27 d., pirmadienis

Malaizija. Melaka-Mersing

Įsėdome į dar neišbandyto patogumo "VIP" autobusą ir po keletos dienų preleisto laiko, atsisveikinome su Malaizijos sostine. Tiesiog "Must See" Melaka miestelis prie jūros, turtingesnis savo istorija nei Kuala Lumpur'as. Buvęs prekybos meka viduramžiais jis sutraukdavo aplinkinių šalių pirklius.
Nuo Melaka-Mersing

Istorinis centras
Kaip ir visada, kai Melaką atrado europiečiai, jos klestėjimui iškilo pavojus. Pirmiausia portugalai, o vėliau olandai bei britai kovęsi dėl įtakos Pietryčių Azijoje užėmė miestelį ir pavertė kovos lauku. Taip prekybos centras buvo ilgainiui perkeltas į dabartinę Jakartą.
Nuo Melaka-Mersing
Melaka niekada ir nebeatgavo turėtų turtų bei galios. Vaikščiojant po miestelį jaučiasi istorinis palikimas, senos krikščioniškos bažnyčios, buvusių įtvirtinimų griuvėsiai, muziejai. Atvykome čia norėdami pajausti "tikresnę" Malaiziją, pabėgti iš verslu gyvenančios jos sostinės.
Perkame brendį
Nors Melaka ir įsikūrusi šalia jūros, tačiau paplūdimių netoliese ir jaukių gatvelių šalia pajūrio nėra. Norėdami paplaukioti jūroje vykome daugiau nei 30 km.
Žinojome, kad tuo metu spartieji keliauninkai lietuviai Karolis ir Edita turėtų būti Malaizijoje, tačiau netikėjome, jog jie vieną vakarą pasibels į mūsų duris:). O taip nutiko - super! Įspūdžiai liejosi per kraštus, kol viską vainikavo paskutinį vakarą kartu ragautas brendžio butelis su kola. Tokį kokteilį pasiūliusiam Karoliui negalėjome atsakyti "Ne".
Tik jau buvo vakaras, apie 21:15 val., o musulmoniškoje šalyje sunku nusipirkti alkoholinių gėrimų tokiu metu. Nutarėme išbandyti laimę šalia esančiame didžiuliame prancūzų prekybos centre. Deja, alkoholio skyrius jau buvo aptvertas geltona grandine, reiškiančia, jog lietuviai šiandien liks nieko nepešę, tačiau paskutinis ketinimas išbandyti laimę davė vaisių. Pirma, parduotuvės darbuotojo paprašėme leisti mums apžiūrėti kokių gėrimų jie čia turi. Pralindę pro grandinę, apsidžiaugėme, kad yra nebrangaus vietinio brendžio (0,7 l apie 15 Lt). Puiku! Sekantis žingsnis, klausimas galbūt jis sutiktų mums tą "Kapak" brendį parduoti? Nedrąsiai apsidairęs, darbuotojas leido suprasti, jog šį vakarą jis yra linkęs rizikuoti. Ką gi. Įjungiamas kasos aparatas ir paimami mūsų pinigai, išmušamas čekis, duodamas butelis. Pergalė! Beliko rasti kolos, kažką užkąsti.
Nuo Melaka-Mersing
Taip laimingi grįžome į mūsų svečių namus degustuoti koks gi čia tas vietinis brendis... Reikia pasakyti, visai neblogas:).
Maudynės jūroje
Oi, grįžkime prie temos apie jūrą. Autobuso bei taksi pagalba susiradę jūrą, gerą pusdienį mirkome rudame sūriame vandenyje. Paplūdimyje tik mes ir vienas žvejas, o tolumoje keletas laivų. Vėliau sužinojome, jog vis dėlto, jūroje buvome ne vieni. Čia neretai sutinkamos medūzos, ir net krokodilai, kurie atplaukia maitintis iš netoliese esančios upės. Oho, tikrai nenorėjome jų sutikti.
Nuo Melaka-Mersing
Emili, o žvejas gaudo "ant krevečių" jūros žuvis, užmetęs dugninę apie 50-75 metrus. Pasakojo, jog per dieną sugauna keletą žuvų, kai kurios sveria daugiau nei 10 kg (jeigu galima tikėti žveju:)).
Nuo Melaka-Mersing
Skanioji "laksa"
Pasimaudę ir pabendravę su žveju nutarėme vykti "namų" link. Taksi vairuotojas jau buvo čia. Labai nenorėdamas jis sutiko su Karolio pasiūlyta mažesne kaina ir atvežė mus iki pat Melakos China Town'o. Laikas vakarieniauti. Einant jaukiomis, siauromis gatvelėmis akimis ieškojome šaunios vietelės pavalgyti.
Nuo Melaka-Mersing
Kairėje pusėje pamatėme iškabintas skaniai atrodančio maisto nuotraukas bei patrauklias kainas. Atvykę iš Indonezijos, lietuvaičiai pasiūlė paragauti ten populiarios sriubos "laksa".
Nuo Melaka-Mersing
Mmm, atnešė aštrią sriubą su makaronais, vištiena, tofu, daržovėmis, kokoso pienu. Ji tokia skani, jog skaniausiųjų sriubų saraše stirpiai susvyravo konkurentų neturėjusios tailandietiškos "tom yam" sriubos vieta. Kitą dieną vėl čia atėjau, o dar kitą dieną... ir vėl atėjau, paragauti įdomių ledų: smulkintas ledas (užšaldytas paprastas vanduo) užpilamas kokoso pienu bei šokoladu, o indelio apačioje laukia netikėtumas - pupelės su žaliais makaronais:).
Nuo Melaka-Mersing
Robinzonas
Mūsų laikas Melakoje po truputėlį artėjo į pabaigą, iki paskutinės akimirkos nežinojome kur vyksime, kol po dviejų dienų praleistų pildant VMI deklaracijas (ačiū Vaiduke už pagalbą), pusryčiaudami apsisprendėme.
Prieš apsisprendimą trumpai apie pusryčius:). Prekybos centre nusipirkome avižinių dribsnių, sėlenų, iš vietos prekeivių riešutų bei razinų, o medaus jau turėjome, tad jau kurį laiką gaminamės tokius skanius pusryčius. Energijos užsikrauname gerai daliai dienos, o dar ir vitaminų gėrimą atnaujinome, nes pradėjome jausti, jog negauname visko su maistu. Nors valgome daugybę daržovių bei vaisių.
Taigi, po keletos dienų praleistų šiame malajų, kinų, indų, europiečių miestelyje, siauromis gatvelėmis, nutarėme savaitei vykti į Tioman'o salą Malaizijos pietryčiuose (apie ją daugiau kitame rašinėlyje:)).
Norėdami šią salą pasiekti atvykome į pajūrio miestelį Mersing'ą. Jame netikėtai sutikome įdomų žmogų Omar'ą. Apsistojome jo svečių namuose, kur miegojome su visokiais vabzdžiais, kandusiais visą naktį. Pasirodo, jis puikiai žino Lietuvą (sakydami iš kur esame, tuo netikėjome), nes konsultavo laidos "Robinzonai" prodiuserius, Vytautą Kernagį (amžinąjį atilsį).
Nuo Melaka-Mersing
Apžiūrėjome nuotraukas iš šių filmavimų. Įspūdinga, kai kažkur keliauji ir netikėtai sutikti tokį žmogų. Jis padėjo dar daugybei išlikimo TV laidų, nes daugelis jų filmuota šalia esančiose salose.

Ryte išvykome į Tioman'o salą.
Nuo Melaka-Mersing