MES JAU NAMUOSE! :)

MES JAU NAMUOSE! :)
Vienos kelionės prasidėjusios 2009-01-12 Vilniuje, vienas etapas baigtas 2009-07-03 Kaune. Visi aprašymai, visos nuotraukos Jūsų dėmesiui:)

2009 m. kovo 21 d., šeštadienis

Vietnamas. Hue-Ninh Binh

Naktiniu traukiniu iš Ninh Binh atvykome į Hue. Tai senas Vietnamo miestas, prieš eilę šimtmečių buvęs Nguyen imperijos sostine, todėl čia gausu istorinio paveldo. Jame gyvena 0,4 mln. gyventojų. Lankėmės pritrenkiančiuose tuneliuose, kuriuose karo metais slėpėsi visas kaimas nuo amerikiečių karių, vaikščiojome po griuvesius imperatoriaus rūmuose, važinėjomės su vietiniu gidu su motoroleriu po ryžių laukus, aplankėme budistų šventyklą.
Nuo Hue

Kokia šiandien diena?
"Taksi, taksi, motorbike..." Taip mes buvome pasitikti Hue miesto traukinių stotyje. Ankstyvas rytas, gatvės užsipildo motoroleriais, pravažiuoja viena, kita mašina - prasideda nauja darbo diena.
O kokia šiandien diena? Net nežinau, pirmadienis, antradienis - koks skirtumas... Tapę eiliniais bedarbiais, mes praradome vieną dalyką, t.y. penktadienius. Anksčiau jie būdavo savaitgalio įžanga - linksma. O dabar:(. Kotrynėlė mane iš šių apmastymų tarsi pažadino: "Dabar juk kiekviena diena nesibaigiantis šeštadienis!". Ir tikrai - valioooooooooo!:)
Taip mastydamas gali eiti gatvėmis valandų valandas, tačiau iki to momento, kuomet tenka pereiti gatvę Vietname. Tuomet įkvepi oro, susikimbi už rankų, ir tvirtai žengi. Eini tiesiai, žingsnis po žingsnio, nors atrodo, jog neužilgo tave pervažiuos.
Nuo Hue
Lekiantys motoroleriai skirstosi, vienas lenkia iš priekio, kitas iš nugaros, net nesitiki, jog tokia transporto jūra prasiskiria tau einant. Svarbiausia nesudvejoti, nes tuomet ir lenkiantis vairuotojas pradės mėtytis, bandys lenkti taip, anaip - ir nežinia kuo tai gali baigtis. Štai taip ir pereini gatvę:). Dar vienas valio:).

Hue
Beprotiška kelionė autobusu iki Ninh Binh'o miestelio: nuolatinis pypsėjimas, keleivių gaudymas gatvėje... Vėliau naktiniu traukiniu iš šio miestelio, taip pat žinomo keliautojų tarpe, iki Hue miesto.
Gulimų vietų traukinyje nebuvo, todėl teko rinktis sėdimas minkštas kėdes. Visaip jose rangėmės, šiek tiek numigti pavyko, tačiau tai toli gražu ne Kinijos traukiniai.
Nuo Hue
Visą naktį veikęs kondicionierius privertė prisiminti šiltus rūbus. Kitą kartą išbandysime "Sleeping" autobusus. Jie kursuoja viso Vietnamo teritorijoje, nusipirkęs atvirą bilietą gali įsėsti norimoje maršruto atkarpoje, išsimiegoti ir toliau sau keliauti. Patogu...
Įsikurėme jaukiame viešbutyje (būtent - viešbutyje, iki šiol geriausiame, kur teko būti), po sunkių derybų, gavome kambarį už 8 dolerius. Numigome ir patraukėme į saulėje skendintį Hue miestą. Tai senas Vietnamo miestas, prieš eilę šimtmečių buvęs Nguyen imperijos sostine, todėl čia gausu istorinio paveldo. Jame gyvena 0,4 mln. gyventojų ir yra ponios Coco restoranėlis.

Ponia Coco
Bene tris kartus jame valgėme. Nežinome ar "Coco" tai slapyvardis, ar tikrasis vardas. Šeimininkė tikra verslininkė, ji be ceremonijų prisėda prie mūsų, paklausia ko norime užsisakyti, jai stebint vartome meniu. Matydama, jog ilgai svarstome, ji savo pirštu parodo tai vieną, tai kitą patiekalą. Iš tiesų, patirtis daro savo, visi jos parodyti, o tuo labiau, pagaminti patiekalai paliko kuo geriausius prisiminimus. O labiausiai, "Spaghetti Bolognese".
Nuo Hue
Mmm, pirštus galima apsilaižyti, kai atneša garuojančius spaghetti su kapota mėsyte ir pomidorų padažu.

Ryžių laukais
Atsidėkodami Coco, nutarėme pasinaudoti ir jos kaip kelionių organizatorės paslaugomis. Pasiskaičiavome, pasvarstėme, jog būtų įdomu apvažiuoti Hue apylinkes su motoroleriu, kartu su gidu. T.y. iš pat ryto mus pasiėmė du ratuoti "bike'riai":).
Nuo Hue
Įsitaisėme gale, įsikobome sėdynes ir nurūkome takeliu ryžių laukais. Kiek tik akys mato, vien ryžių laukai, žali, žali. Žemės plotai padalinti kvadratais, o juos skiria supilta žemė, tuo pačiu ji sulaiko laukuose vandenį. Oro sąlygos suteikia galimybę du kartus per metus sulaukti derliaus.
Nuo Hue
Stabtelėjome prie senovinio tilto, kurį perėję patekome į muziejų - vienos beprotiškai šaunios senutės teritoriją. Galbūt ji jau gyvena 80 pavasarį, tačiau tai nebuvo jai kliūtis mums vikriai bei energingai pademonstruoti, kaip ryžiai atskiriami nuo pelų, kaip iš ryžių padaromi miltai, kaip drėkinami laukai. Ji tokia linksma, net rodydama įvairius prietaisus sau dainuoja, šokinėja - ooo!!!:) Atsidėkodami jai už tokį pasirodymą, nusipirkome nedidelį suvenyrą.
Nuo Hue
Mūsų tolimesnis kelias vingiavo pro imperatoriaus vasaros rezidenciją, koliziejų, kur senovėje kovėsi drambliai su tigrais, budistų šventyklą, ten kartu su vienuoliai dalyvavome jų pamaldose.

Deimantas griuvėsiuose
O štai pažintį su pačiu Hue miestu pradėjome apsilankydami imperatoriaus rūmuose. Jie įdomiai apjuosti dviguba siena, atrodo, tarsi būtų miestas mieste. Praėjus vienus vartus, patenki i mažesnį miestą, kol praėjus dar vienus vartus, papuoli į imperatoriškąjį miestą. Idėja panaši kaip ir visose karalystėse, tačiau Hue imperatoriškieji rūmai nuo kitų skiriasi savo istorine dvasia. Ką turiu galvoje? Tai, kad pavyzdžiui Kinijoje, Prancūzijoje, Rusijoje visi rūmai nostabiai išpuoselėti, tuo tarpu Vietname - jie palikti tokie, kokie buvo prieš karus, o gal ir dar anksčiau. Valstybė nesirūpino jų renovacija, neturėjo lėšų, tačiau mums besilankant tai suteikė papildomo šarmo, nesijautė dirbtinumo. Vaikštai po senovinių pastatų griuvėsius, kai kur dar stovi pastatas, kai kur tik plytos, niekas net nesurūpina jas surinkti.
Nuo Hue
Eini toliau, baigiasi keliukas, kaip patekti iki kito pastato? Pasižiūri, o ten kuo puikiausias takelis išminta žole. Neįsivaizduoju, ar kažkas panašaus įmanoma Pekine, policija kaipmat už parankės nusivestų atokiau, paaiškinti taisyklių:).

Kita barikadų pusė
Tačiau tai, ką pamatėme trečią dieną, paliko neišdildomą įspūdį. Įsivazduokite, jog sau ramiai gyvename. Vieną dieną, dideli dėdės nutaria susipykti ir pažaisti karą. Tai toli nuo jų pačių, tačiau greta jūsų. Pradeda jus pulti, žudyti, nelieka nieko kito, kaip tik pasislėpti. O jeigu jūs atsakingas už visą kaimą, tuomet turite galvoti, kaip paslėpti ir apsaugoti viso kaimo gyventojus. Jų iš viso 300. Tuomet nutariate, jog saugiausia yra po žeme. Įdarbinate visus gyventojus ir pradedate raustis po žeme. Visi darbai trunka 1,5 metų, o per tą laiką sugebate iškasti 3 km ilgio tunelius molyje, net iki 23 m gylio. Juos kasate tokius, kur vėliau galėtumėte gyventi: tai virtuvės, vonios, tualetai, susirinkimo kambariai ir t.t. Kiek ilgai gyventi juose? Šešis metus! Per tą laiką gimsta vaikai, tuokiamasi, pykstamasi, žodžiu verda gyvenimas.
Nuo Hue
Būtent tai pamatėme demilitarizuotoje zonoje, kur kariavo amerikiečių remiami šalies pietūs su šiaure. Upė skyrė šiuos du frontus. Taip arti tiek mirčių ir karo dar neteko būti. Eini susilenkęs tamsiu, drėgnu tuneliu ir galvoji - kaip čia vyko gyvenimas, kiek buvo baimės girdint kaip virš žemės sprogsta bombos. O kas jeigu kas nors aptiks tunelius ir susprogdins išėjimą, tuomet nepateks oro, kas bus su visais?.. Šiurpuliukai perbėga oda. Juk panašiai buvo ir Lietuvoje. Mumyse yra milžiniškas gyvenimo troškimas, o šie tuneliai įrodo, jog dėl gyvybės padarome neįmanoma.
Nuo Hue
Mus vedžiojusios gidės seneliai kovojo Vietnamo kare, todėl ji pasakojo apie įvykius galėdama naudotis pirminiais šaltiniais. Patikėkite, tai visai kita istorija apie įvykius, nei mes mokėmės mokyklose. Tai visai kitas požiūrio taškas, nuomonės, vertinimai.

Eksponatai - kaimelio gyventojai
Grįžtant iš istorinių kovos laukų, autobusas sustojo šalia kaimelio, turinčio kelis namelius. Čia gyvena viena iš daugelio kalnuose įsikūrusių genčių. Kaip visada, pirmieji iš namų išbėgo juokdamiesi vaikai, pasislėpę už medžio jie nedrąsiai stebėjo iš autobuso lipančius vakariečius. Mes juos fotografavome.
Keistas jausmas užplūdo, jautėmės tarsi staiga būtum atsidūrę muziejuje, kur eksponatai - genties gyventojai. Ne koks jausmas. Mes žiūrėjome į juos, jie į mus.
Nuo Hue
Mes sudrumstėme jų įprastą gyvenimą, o gal tai jiems jau įprasta. Tuomet dar baisiau.
Vėliau gidė papasakojo, kaip šiuos genčių gyventojus vyriausybė stengiasi integruoti į visuomeninį gyvenimą, kaip juos šviečia, vaikams liepia eiti į mokyklą. Nors dar klausimas, kas yra protingesni.

Taip ir tapome - "didžiaisiais" užkariautojais...
Nuo Hue