MES JAU NAMUOSE! :)

MES JAU NAMUOSE! :)
Vienos kelionės prasidėjusios 2009-01-12 Vilniuje, vienas etapas baigtas 2009-07-03 Kaune. Visi aprašymai, visos nuotraukos Jūsų dėmesiui:)

2009 m. balandžio 28 d., antradienis

Malaizija. Pulau Tioman. I dalis

Pulau Tioman primena aplankytąją Koh Pha Ngan salą: didelė, kaimeliai išsibarstę visoje teritorijoje prie gražių paplūdimių, daugybė paslaugų įskaitant nardymą, vaikščiojimą, plaukiojimą laivu, restoranus ir pan. Kaip tik to mes ir ieškojome, norėdami ilgėlesnį laiką stabtelti ir tiesiog "nusiraminti" arba "nusileisti ant žemės" :). Prieš eilę metų, žurnalas "Times" įtraukė Pulau Tioman į gražiausių salų pasaulyje "TOP 10".
Nuo Pulau Tioman

Alinta sala, dabar balansas
Palikę Robinzoną Mersing'e, rytiniu laivu išplaukiėme į Tioman'o salą. Didžiausia rytinėje Malaizijos pakrantėje, ji sutraukia būrį lankytojų, kartais būna, jog būtina užsisakyti nakvynę prieš keletą dienų, nes kitaip - atvykus galima likti nieko nepešus. "Taip tikriausiai nutiks keleto dienų bėgyje, kai daugybė malajų galvotrūkščiais išlėks iš miestų švęsdami gegužės 1-ąją", - mus perspėjo "Tioman House" savininkas, pas kurį apsistojome.
Nuo Pulau Tioman
Prieš eilę metų, žurnalas "Times" įtraukė Pulau Tioman į gražiausių salų pasaulyje "TOP 10". Nuo tada prasidėjo salos klestėjimas, kas sutapo su jos alinimu. Pagrindiniame miestelyje Tekek'e prasidėjo didžiulio uosto statybos, šalia kiekvieno atokesnio paplūdimio išaugo mažesni uostukai. Džiunglėse išminti keliukai, padaugėjo šiūkšlių.
Malaizijos vyriausybė buvo priversta susiimti ir įvesti daugybę apribojimų, kurie padėjo rasti tam tikrą balansą tarp unikalios gamtos ir turistų. Tad dabar vaikštant sala galima vėl išvysti didžiulių driežų, beždžionių ir t.t. Štai po tokios įnirtingos kovos su žmogišku noru užkariauti gamtą, mes ir atvykome čia.
Nuo Pulau Tioman

Diena be planų
Sekmadienio vidurdienį išlipome nedideliame salos uoste Air Batang, vadinamame tiesiog ABC. Pakrantė nusėta nedidelių restoranų bei svečių namų. Kepinant saulei išsirinkome "Tioman House" namuką - bungalow (čia jie vadinami "chalet"), esantį visiškai šalia jūros.
Nuo Pulau Tioman
Kaina 40 RM parai, tai beveik 30 Lt, arba 1/4 mūsų dienos biudžeto. Šeimininkas linksmas ir natūralus vyrukas, kiekvieną rytą vežiojantis dukras į mokyklą savo motoroleriu.
Maistas puikus, kiekvieną vakarą einame ragauti vis kitos tą dieną pagautos žuvies, keptos ant griliaus, restoranėlyje ant jūros kranto. Patiekta žuvis su ryžiais ir šviežiomis daržovėmis vainikuoja saulėlydžiu prie jūros užbaigiamą dieną, grįžę jau tik paskaitome knygas, pakvėpuojame gaiviu oru ir einame miegoti.
Saloje norime susireguliuoti savo rėžimą eidami anksčiau miegoti ir keldamiesi dar saulei nepatekėjus.
Nuo Pulau Tioman
Nedidele mankšta ir maudynėmis jūroje pradedame dieną, vėliau einame į tikro musulmono kavinę organizmui duoti lengų ir skanių pusryčių - košės :). Grįžę, neturėdami didelių planų, sėdėdami mūsų bungalow balkonėlyje nutariame ką šiandien veiksime: eiti pasivaikščioti į Tekek'ą, džiungles, snorkelinti ar tiesiog skaityti.

Keičiamės
Patys pastebėjome, jog tik nuvykę į Tailandą, būdami su savimi, nuolat galvodavome apie namus, ką veiksime grįžę, kaip toliau užsidirbsime, o turėdami galimybę skaitydavome "Bloomberg'ą" ar kitus portalus. Tačiau dabar jau kiek kitaip. Viskas tarsi plaukia pro šalį. Žinoma, Obama mūsų niekaip nepalieka ramybėje, tačiau ką ir kaip jis daro jau nebeanalizuojame.
Nuo Pulau Tioman
Norime išmokti netgi nebegalvoti apie rytojų, šiandien turime maisto, nakvynę, o kaip bus rytoj - pamatysime. Tai labai sunku, tačiau žingsnelis po žingsnelio - po dvidešimt metų gal ir pasieksime ko norime :). Manome, jog tikru išbandymu bus grįžimas į Lietuvą, tiksliau į darbinį ritmą. Oi, įdomu bus save stebėti :).

Džiunglės
Pulau Tioman'e oro drėgmė labai didelė (80-90 proc.), tad tikru jėgų išbandymu tapo vakarykštis ėjimas džiunglėmis iki Juara kaimelio. Nuo ankstyvo ryto išmintu takeliu ir pažymėtu žemėlapyje ėjome apie 7 km į vieną pusę, ir tiek pat atgal. Pasiėmę tris litrus vandens jautėme, jog jo pakaks.
Nuo Pulau Tioman
Prakaitas iš pradžių žliaugė visu kūnu, tačiau apsipratus ritmas susireguliavo. Atsidūrėme tarsi laidoje "Langas į gamtą": įvairiausi augalai, lankstančios aplink beždžionės, upelis, didžiuliai medžiai.
Nuo Pulau Tioman
Buvo kiek nedrąsu, bet po valandos pripratome ir netgi leidome sau atsipalaiduoti eidami ramiai, kol kelyje nesutikome vos vos matomos raudonos it prikritę lapai spalvos mažos gyvatės. Ji nušliaužė į krūmus, o galėjome paprasčiausiai ant jos užlipti. Tad nuo to momento, visą laiką žvalgėmės po kojomis ir sulėtinome tempą.
Nuo Pulau Tioman
Dar po dviejų valandų pasiekėme Juara'os nuostabų paplūdimį.
Nuo Pulau Tioman
Žydras vanduo, baltas smėlis - tarsi apdovanojimas už tokį kelią (skamba lyg būtų vargas eiti džiunglėmis - nesąmonė!) :).

Šiandien tikriausia eisime snorkelinti, o vėliau užsisakysime rytojui plaukimą iki kitos salos, kur tarp įvairiaspalvių koralų galima pamatyti ryklių, barakudų, vėžlių ir kitų jūros gyvūnų.
Nuo Pulau Tioman

2009 m. balandžio 27 d., pirmadienis

Malaizija. Melaka-Mersing

Įsėdome į dar neišbandyto patogumo "VIP" autobusą ir po keletos dienų preleisto laiko, atsisveikinome su Malaizijos sostine. Tiesiog "Must See" Melaka miestelis prie jūros, turtingesnis savo istorija nei Kuala Lumpur'as. Buvęs prekybos meka viduramžiais jis sutraukdavo aplinkinių šalių pirklius.
Nuo Melaka-Mersing

Istorinis centras
Kaip ir visada, kai Melaką atrado europiečiai, jos klestėjimui iškilo pavojus. Pirmiausia portugalai, o vėliau olandai bei britai kovęsi dėl įtakos Pietryčių Azijoje užėmė miestelį ir pavertė kovos lauku. Taip prekybos centras buvo ilgainiui perkeltas į dabartinę Jakartą.
Nuo Melaka-Mersing
Melaka niekada ir nebeatgavo turėtų turtų bei galios. Vaikščiojant po miestelį jaučiasi istorinis palikimas, senos krikščioniškos bažnyčios, buvusių įtvirtinimų griuvėsiai, muziejai. Atvykome čia norėdami pajausti "tikresnę" Malaiziją, pabėgti iš verslu gyvenančios jos sostinės.
Perkame brendį
Nors Melaka ir įsikūrusi šalia jūros, tačiau paplūdimių netoliese ir jaukių gatvelių šalia pajūrio nėra. Norėdami paplaukioti jūroje vykome daugiau nei 30 km.
Žinojome, kad tuo metu spartieji keliauninkai lietuviai Karolis ir Edita turėtų būti Malaizijoje, tačiau netikėjome, jog jie vieną vakarą pasibels į mūsų duris:). O taip nutiko - super! Įspūdžiai liejosi per kraštus, kol viską vainikavo paskutinį vakarą kartu ragautas brendžio butelis su kola. Tokį kokteilį pasiūliusiam Karoliui negalėjome atsakyti "Ne".
Tik jau buvo vakaras, apie 21:15 val., o musulmoniškoje šalyje sunku nusipirkti alkoholinių gėrimų tokiu metu. Nutarėme išbandyti laimę šalia esančiame didžiuliame prancūzų prekybos centre. Deja, alkoholio skyrius jau buvo aptvertas geltona grandine, reiškiančia, jog lietuviai šiandien liks nieko nepešę, tačiau paskutinis ketinimas išbandyti laimę davė vaisių. Pirma, parduotuvės darbuotojo paprašėme leisti mums apžiūrėti kokių gėrimų jie čia turi. Pralindę pro grandinę, apsidžiaugėme, kad yra nebrangaus vietinio brendžio (0,7 l apie 15 Lt). Puiku! Sekantis žingsnis, klausimas galbūt jis sutiktų mums tą "Kapak" brendį parduoti? Nedrąsiai apsidairęs, darbuotojas leido suprasti, jog šį vakarą jis yra linkęs rizikuoti. Ką gi. Įjungiamas kasos aparatas ir paimami mūsų pinigai, išmušamas čekis, duodamas butelis. Pergalė! Beliko rasti kolos, kažką užkąsti.
Nuo Melaka-Mersing
Taip laimingi grįžome į mūsų svečių namus degustuoti koks gi čia tas vietinis brendis... Reikia pasakyti, visai neblogas:).
Maudynės jūroje
Oi, grįžkime prie temos apie jūrą. Autobuso bei taksi pagalba susiradę jūrą, gerą pusdienį mirkome rudame sūriame vandenyje. Paplūdimyje tik mes ir vienas žvejas, o tolumoje keletas laivų. Vėliau sužinojome, jog vis dėlto, jūroje buvome ne vieni. Čia neretai sutinkamos medūzos, ir net krokodilai, kurie atplaukia maitintis iš netoliese esančios upės. Oho, tikrai nenorėjome jų sutikti.
Nuo Melaka-Mersing
Emili, o žvejas gaudo "ant krevečių" jūros žuvis, užmetęs dugninę apie 50-75 metrus. Pasakojo, jog per dieną sugauna keletą žuvų, kai kurios sveria daugiau nei 10 kg (jeigu galima tikėti žveju:)).
Nuo Melaka-Mersing
Skanioji "laksa"
Pasimaudę ir pabendravę su žveju nutarėme vykti "namų" link. Taksi vairuotojas jau buvo čia. Labai nenorėdamas jis sutiko su Karolio pasiūlyta mažesne kaina ir atvežė mus iki pat Melakos China Town'o. Laikas vakarieniauti. Einant jaukiomis, siauromis gatvelėmis akimis ieškojome šaunios vietelės pavalgyti.
Nuo Melaka-Mersing
Kairėje pusėje pamatėme iškabintas skaniai atrodančio maisto nuotraukas bei patrauklias kainas. Atvykę iš Indonezijos, lietuvaičiai pasiūlė paragauti ten populiarios sriubos "laksa".
Nuo Melaka-Mersing
Mmm, atnešė aštrią sriubą su makaronais, vištiena, tofu, daržovėmis, kokoso pienu. Ji tokia skani, jog skaniausiųjų sriubų saraše stirpiai susvyravo konkurentų neturėjusios tailandietiškos "tom yam" sriubos vieta. Kitą dieną vėl čia atėjau, o dar kitą dieną... ir vėl atėjau, paragauti įdomių ledų: smulkintas ledas (užšaldytas paprastas vanduo) užpilamas kokoso pienu bei šokoladu, o indelio apačioje laukia netikėtumas - pupelės su žaliais makaronais:).
Nuo Melaka-Mersing
Robinzonas
Mūsų laikas Melakoje po truputėlį artėjo į pabaigą, iki paskutinės akimirkos nežinojome kur vyksime, kol po dviejų dienų praleistų pildant VMI deklaracijas (ačiū Vaiduke už pagalbą), pusryčiaudami apsisprendėme.
Prieš apsisprendimą trumpai apie pusryčius:). Prekybos centre nusipirkome avižinių dribsnių, sėlenų, iš vietos prekeivių riešutų bei razinų, o medaus jau turėjome, tad jau kurį laiką gaminamės tokius skanius pusryčius. Energijos užsikrauname gerai daliai dienos, o dar ir vitaminų gėrimą atnaujinome, nes pradėjome jausti, jog negauname visko su maistu. Nors valgome daugybę daržovių bei vaisių.
Taigi, po keletos dienų praleistų šiame malajų, kinų, indų, europiečių miestelyje, siauromis gatvelėmis, nutarėme savaitei vykti į Tioman'o salą Malaizijos pietryčiuose (apie ją daugiau kitame rašinėlyje:)).
Norėdami šią salą pasiekti atvykome į pajūrio miestelį Mersing'ą. Jame netikėtai sutikome įdomų žmogų Omar'ą. Apsistojome jo svečių namuose, kur miegojome su visokiais vabzdžiais, kandusiais visą naktį. Pasirodo, jis puikiai žino Lietuvą (sakydami iš kur esame, tuo netikėjome), nes konsultavo laidos "Robinzonai" prodiuserius, Vytautą Kernagį (amžinąjį atilsį).
Nuo Melaka-Mersing
Apžiūrėjome nuotraukas iš šių filmavimų. Įspūdinga, kai kažkur keliauji ir netikėtai sutikti tokį žmogų. Jis padėjo dar daugybei išlikimo TV laidų, nes daugelis jų filmuota šalia esančiose salose.

Ryte išvykome į Tioman'o salą.
Nuo Melaka-Mersing

2009 m. balandžio 22 d., trečiadienis

Malaizija. Kuala Lumpur

Kuala Lumpur'ą pavadintume viena iš visos Azijos galimų sostinių. Čia kaip niekur kitur suplaukia žmonės iš šio žemyno ir viso pasaulio. Matai einantį kiną ir indą, europietį, australą. Vienoje miesto dalyje įsikūręs "China Town'as", o už keletos gatvių jau stovi indiška šventykla arba krikščioniška bažnyčia. Visi gyvena, visi sugyvena, panašiai kaip ir Vilniuje, čia tik mastas didesnis.
Nuo Kuala Lumpur

Kažkam į kišenę
Ir džiaugėmės, ir buvo kiek gaila palikti Kambodžą, kai skyrėme jai varganas 11 dienų. Bet bilietai nusipirkti, o tuk-tuk'as jau veža Phnom Penh'o oro uosto link. Sumokame sutartus 5 USD, dėl jų vairuotojas mūsų laukė prie viešbučio apie pora valandų. Dar yra kiek laiko, nutariame pasėdėti dar šiame karštame ore, tačiau laikas nenumaldomai artina mūsų skrydį. Įeiname į vėsų oro uostą, priduodame bagažą ir jau buvome beeiną prie savo vartų, kai netikėtai pamatome užrašą, kuris reiškia, jog visi norintys išskristi turi susimokėti po 25 USD. Kodėl, už ką, kam? Nesuprantama. Pasidaro labai pikta, bent jau būtų į bilietą įskaičiuota, o čia dabar še, nei iš šio, nei iš to - mokėk tokius pinigus, tiksliau, kam mokėti, čia matytiems "Lexus" vairuotojams?
Niekur nedingsi, sumokame, ir jau nebelieka to didelio noro dar čia pasilikti, na pasilikti nebent kur kaime, kad nematyti šio didelio skirtumo bei neteisybės sostinėje arba Siem Reap'e. Lėktuvas vėluoja daugiau nei valandą, be paaiškinimų pralaukiame ir pakylame.
Nebereikia kovoti dėl išgyvenimo
Skrydis trunka vos kelias valandas ir mes pro langą pamatome apšviestą Malaizijos sostinę su bokštais dvyniais, kažkada buvusiais aukščiausiu pastatu pasaulyje.
Nuo Kuala Lumpur
Paliktas Phnom Penh'as jau atrodo mažytis ir tamsus žvelgiant iš debesų. Kuala Lumpur'o oro uostas aukščiausio lygio, visi keleiviai palydimi paslaugių ir angliškai nepriekaištingai kalbančių darbuotojų. Po keleto akimirkų laisvi po visų patikrinimų galime eiti kas sau. Mūsų niekas prie vartų nepasitinka, todėl tenka patiems ieškoti kelio iki miesto centro, jau vėlus vakaras.
Štai, mums iš kairės moteris, pakviečia prie savo langelio ir pasiūlo jos įmonės paslaugas, už 8 RM (1 RM apie 0,73 Lt) autobuso bilietus iki miesto centro. Šaunu, tik ar neapgaus? Šis atsargumas po truputėlį išgaruoja ilgėliau pabuvus Malaizijoje, čia viskas kiek kitaip, apie tai toliau, tad neišjunk kompiuterio:).
Greitkelis, autobusas, gerovės lygis - ženkliai aukštesnis už prieš tai lankytas šalis. Jautiesi tarsi būtum Europoje, tik tave supa kiniečiai, indai ir malajai.
Nuo Kuala Lumpur
Tai ir šiek tiek neįdomu, viskas labai reglamentuota, netgi nepalikta vietos taksistų apgaulėms. Nusiperki bilietuką oro uoste iki tau reikiamos zonos, jį įduodi taksistui ir jis pristato iki vietos be jokio nereikalingo rato ilgomis gatvėmis.
Nuo Kuala Lumpur
Tai praranda dalį šarmo, išjungi savo išgyvenimo receptorius, atsiduodi į rankas griežtai kontroliuojamai aplinkai ir plauki pasroviui. Jeigu nori kur nors nuvykti, visi kalba angliškai, tad nebereikia bendrauti rankų judesiais, jeigu reikia nusigauti į kitą miestą, autobusai puikūs, jie greitai atveža kur reikia, šalis maža, tad nėra tokios populiarios naktinės kelionės, o čia juk tiek nuotykių nutinka, niekas neužveža į pakelės restoranėlį,
Nuo Kuala Lumpur
gatvės prekeiviai nebegriebia už rankos prašydami iš jų pirkti, nes tu neesi jiems tas duonos kąsnio garantas, esi tik vienas iš daugelio, nuo tavęs jie nepriklauso, viešbučiuose tavęs nesulaiko nuolaidomis, netgi parodo ranka kitą viešbutį, jeigu pasakai, kad nori pasieškoti kažko kitko, ir t.t.
Vaisiai
Matote, kokie pasidarėme išlepę nuotykiams:). Čia reikia įdėti daug daugiau pastangų, kad nutiktų kažkas tokio, apie ką mums ateityje būtų įdomu prisiminti, o Jums mielieji, paskaityti. Baisu!:) Bet! Užtenka guodimosi, grįžtame prie sostonės - Kuala Lumpur'o.
Atvykę į centrą, apsistojome ne itin kokiame, brangiame hostel'yje "La Village". Kainavo 35 RM, o apie tai ką gaudavome dvigubai pigesniuose hostel'iuose Kambodžoje ar Vietname nėra ką ir kalbėti. Gerai, kad buvo kabelinė, galėjau nusivilti pasižiūrėjęs "Porto" ir "Villareal" žaidimą. Na nieko. Užtat, sutikome nuostabių žmonių, o tik išėjus į gatvę rytais, vyrukas pardavinėjo nuostabius vaisius, kur gabalėlis tekainavo 1 RM - labai gerai, tai greitai tapo tradiciniais pusryčiais. Pasiimi visokiausių vaisių už 10 RM, ir mėgaudamasis pavalgai.
Nuo Kuala Lumpur
Gatvės maistas taipogi nebrangus ir nerealus, nors pirmą kartą pavalgėme net už 30 RM, ir išsigandome, pagalvoję, kad čia visur tiek reikės mokėti. Tačiau netrukus pastebėjome, kad nedideliuose indiškuose restoranėliuose skaniai ir sveikai pavalgyti galima už 3-4 Lt, tik be lazdelių, mums ten neleido jomis naudotis. Pagaliau atradau visur ieškotų riešutų, ganėtinai nebrangiai, todėl prisipirkome iki soties.
Tikru maisto šedevru tapo moliniame puode kepti ryžiai, vištiena, prieskoniais, mmm (Martynai, dar nežiūrėjome Tavo atsiųsto filmuko apie mėsą, nes norėjome atsivalgyti šio produkto:)).
Nuo Kuala Lumpur
Nuo Kuala Lumpur
Visos Azijos sostinė
Malaizijos sostinė mus pasitiko pakankamai nedideliu karščiu (apie +30 C), bet beprotiška drėgme (80-85 proc.). Tad pirmą dieną vaikščiojome tarsi su šlapiu skuduru priploti, net nėjome iki bokštų, tik pasivaikščiojome parkeliu, apėjome islamiškas šventyklas, pro langus apžvelgėme keletą meno parodų, viską atidėdami kitoms dienoms: "Rytoj".
Ir štai atėjo rytojus, diena skirta dideliems žygiams. Pirmasis mūsų kelyje "Petronas Twin Tower'is". Tituluojamas Malaizijos pasididžiavimu, aukščiausiu "Twin" pastatu (nes aukščiausiojo titulą iš jų perėmė Taivano statiniai). Ir ne veltui. Matytas tik per TV, statinys įkvepia, jeigu mes didžiuojamės mūsų "Europos" pastatu (pats dar buvau atvežęs keletą svečių prie jo, didžiuodamasis), tai čia - pasaulinio lygio objektas.
Nuo Kuala Lumpur
Jeigu ateini anksti iš ryto, tave nemokamai pakelia į šiuos pastatus jungiantį koridorių. Viskas, viskas pradedant pačiu bokštu ir baigiant šalia esančiu dirbtiniu parkeliu verta dėmesio ir norisi žiūrėti ir žiūrėti, kartais įgnybti sau, kad jau esi čia - Malaizijoje. Ėjome čia beveik kiekvieną dieną kol buvome sostinėje, ir vakarais:).
Nuo Kuala Lumpur
Beje, šalia stovi puikus "Traders Hotel", kuriame privalo apsistoti kiekvienas iš Lauros departamento:).
Apskritai, Kuala Lumpur'ą pavadinčiau viena iš visos Azijos galimų sostinių. Čia kaip niekur kitur suplaukia žmonės iš šio žemyno ir viso pasaulio. Matai einantį kiną ir indą, europietį, australą. Vienoje miesto dalyje įsikūręs "China Town'as", o už keletos gatvių jau stovi indiška šventykla arba krikščioniška bažnyčia. Visi gyvena, visi sugyvena, panašiai kaip ir Vilniuje, čia tik mastas didesnis.
Nuo Kuala Lumpur
Nepasakosiu daug apie miesto prabangą, švarą ir kitus didžiųjų europietiškų miestų atributus, patys viską savo akimis esate matę. Tik šalia jau matytų vaizdų pridėkite azijietiškų prieskonių, islamą:).

2009 m. balandžio 20 d., pirmadienis

Kambodža. Angkor-Siem Reap

Kasmet milijonai žmonių iš viso pasaulio atvyksta į Kambodžą pamatyti senosios Khmer'ų imperijos sostinės Angkor'o ir garsiųjų jos šventyklų. Apsistojus netoliese esančiame mieste Siem Reap'e, keliasdešimties kilometrų spinduliu galima apvažiuoti kelis šimtus šių beveik tūkstančio metų senumo šventyklų. Kai kurios iš jų atrestauruotos, kai kur likę tik griuvėsiai. Mes Angkor'o šventyklų apžiūrėjimui skyrėme tris dienas.
Nuo Angkor-Seam Riep

Siem Reap'o kontrastai
Atplaukę į Siem Reap'ą buvome priblokšti didžiulių kontrastų - didžiulio, net sunkiai įsivaizduojamo skurdo miesto pakraščiuose ir prabangiausių viešbučių, restoranų ir automobilių miesto centre. Belieka tik spėlioti, kam atitenka kokie 98% visų turistų čia išleidžiamų pinigų... Apsistoję populiariame ir pigiame backpacker'ių mėgstamame hosteliuke, kuris ir vadinasi "Popular", įsišnekėjome su restorano padavėju, kuris mums papasakojo, kad dirba be jokių išeiginių ir atostogų kasdien nuo 5.30 ryto iki vėlyvo vakaro. Spėkit, kokio dydžio atlyginimą jis gauna? Per mėnesį - 40 dolerių. Na, dar arbatpinigių kažkiek gauna. Įspūdinga...
Žinodami, kaip skurdžiai čia žmonės gyvena, nebesusierzindavom dėl labai dažnų pasiūlymų pavėžėti motoroleriu ar tuk-tuk'u, arba nusipirkti vaisių ar gėrimų. Kambodžos gyventojai viskam turi užsidirbti patys, nei pensijų, nei nemokamo gydymo čia valstybė neužtikrina.
Nuo Angkor-Seam Riep
Na, šiokia tokia pagalba iš valstybės yra - įstatymais uždrausta išnuomoti užsieniečiams motorolerius ir automobilius, kad vietos vairuotojai galėtų užsidirbti.
Angkor'o šventyklos
Kadangi niekaip nepavyko išsinuomoti motorolerio, o vairuotojų paslaugos mums pasirodė pernelyg brangios, išsinuomojome dviračius :) dauguma šventyklų, tarp jų ir garsiausios Angkor Wat, Bayon ir Ta Prohm yra 6 - 10 kilometrų už Siem Reap'o, dviračiu įveikti šiuos atstumus visai nesudėtinga.
Nuo Angkor-Seam Riep
Neturėjome plano aplankyti absoliučiai visas šventyklas, nutolusias ir keliasdešimties kilometrų atstumu, todėl dviratis mums puikiai tiko. Tiesa, visą dieną važinėti dviračiu +35 laipsnių karštyje nėra taip jau smagu ir lengva, todėl trečiąją dieną nusprendėme nevažiuoti į toliau esančias, o apvažiuoti jau aplankytas, labiausiai patikusias šventyklas, "įtvirtinti" įspūdžius.
Nuo Angkor-Seam Riep
Pamatyti vaizdai tikrai gniaužė kvapą, ypač kai įsivaizduoji, kiek metų daugybė žmonių jas statė tokiame karštyje, o aplink jas kasė keliolikos kilometrų ilgio kanalus.
Nuo Angkor-Seam Riep
Didžiausia ir įžymiausia šventykla - Angkor Wat.
Nuo Angkor-Seam Riep
Tai vienas iš didžiausių religinių statinių pasaulyje. Buvome daug girdėję apie Angkor Wat grožį, matėm daug nuotraukų, galbūt todėl ši šventykla mums nepadarė didelio įspūdžio. Labai patiko vėliau aplankytas Bayon, kur nuo 54 bokštelių į visas puses atsigręžę šypsosi net 216 daugiau nei kv. metro didumo akmeniniai veidai, Preah Khan griuvėsiai, 350 m. ilgio Dramblių terasa, kurios sienose išraižyti tūkstančiai žmonių ir gyvulių figūros. O didžiausią įspūdį paliko Ta Prohm griuvėsiai džiunglėse.
Nuo Angkor-Seam Riep
Didžiuliai medžiai apraizgę šaknimis šias nuostabiai gražias Ta Prohm šventyklas. Dabar įdomu būtų pažiūrėti čia filmuotą filmą "Lara Kroft: Tomb raider", kur Angelina Jolie šokinėja tarp šių griuvėsių :)
Paskutinis vakaras Kambodžoje
Iš Siem Reap'o autobusu išvažiavome atgal į Phnom Penh'ą, tam, kad kitą dieną išskristume į Malaizijos sostinę Kuala Lumpur'ą. Phnom Penh'e atsitiktinai sutikome tame pačiame hostelyje apsistojusius keliautojus iš Naujosios Zelandijos, su kuriais susipažinome Kinijoje, Longshen'o ryžių terasose. Ir labai džiaugiamės, kad vakare dar kartą susitikome su Battam Bang'e sutiktais Laimona ir Martynu, labai šaunūs žmonės! Tikimės dar kada pasimatyti kur nors Azijoje arba Lietuvoje :)
Nuo Angkor-Seam Riep

Rytis: Man taipogi, didžiausią įspūdį paliko šventykla džiunglėse. Pribloškianti gamtos jėga, sugebanti "pasiimti ir priglausti" Ta Prohm.
Visas šias dienas čia vaikščiojant man nedavė ramybės viena mintis: kam visa tai. Vienas gidas praeidamas pasake didžiuodamasis "Human Made", o man pasigirdo "Human Meat". Turbūt abu teisūs. Nes čia žuvo tūkstančiai žmonių. Net neįsivaizduoju, kaip buvo įmanoma tokius vandens kanalus iškasti, wow.
Gal tai dėl šalies sutelkimo ar valdytojo noras įsiamžinti, bet labai, labai brangu. O mes einame ir žiopčiojame iš susižavėjimo.

2009 m. balandžio 15 d., trečiadienis

Kambodža. Battam Bang

Kas įsiminė labiausia - tai sutikti žmonės, jų šypsenos, ypatingai vaikų. Tėvų išmokyti sveikintis "Hello", net ir vos aplinkoje besiorentuojantis vaikiukas vyresniąjam broliui iš paskos, neatsilikdamas mojuoja mums. Net ir pravažiuojantis susirūpinęs suaugęs nusišypso, jeigu pamato, jog nori su juo pasisveikinti, palinkėti gero, tiesiog nusišypsoti. Bandžiau suskaičiuoti susiraukusiuosius, nors tiksliai neprisimenu skaičiaus, bet manau pakako vienos rankos pirštų.

Politika pakelėse
Norėdami ištrūkti iš didžiųjų turistinių kelių: Phnom Penh'o bei Siem Reap'o ir atsidurti arčiau natūralaus Kambodžos gyvenimo, atvykome į nedidelį šiaurės vakarų miestelį Battam Bang'ą. Kavinėse stojantis autobusas 6 valandas mus vežė "nacionaliniu greitkeliu". Kartais per jį pereina karvės, kartais vos bevažiuojantis motoroleris sustabdo eismą.
Pakelės prekeiviai viltingai nusekdavo mus žvilgsniu, tikėdamasiesi, jog sustosime šalia jo rankomis sukaltos vitrinos ir išpirksime visus vaisius bei "Cold Water":). Taip neatsitiko, nes tikriausiai jie nemoka vairuotojui, kad šis sustotų. Pakelėje partijų reklamų buvo daugiau nei reikia.
Prie kiekvieno kaimelio įkaltos iškabos "Cambodian People's Party", "Funcinpec Party", "Humans Rights Party" ir dar keleto mažesnių partijų, liudijo apie intensyvų politikų dalyvavimą kasdieniniame žmonių gyvenime. Partijų atrodytų daugybė, tačiau realybėje karaliauja "Lexus" važinėjantys komunistai, o plakatai su jų lyderių veidais "puošia" gatves. O, kad bent koks kaimelis būtų jų nesužiūrėtas, kur žmonės galėtų ramiai gyventi...
Tai, ką sutikome Battam Bang'o apylinkėse, nurungė visus matytus vaizdus kelionės metu ir man paliko didžiausią įspūdį. Kas? Šiek tiek kantrybės:).
Gyvenimas prie upės
Į miestelį atvykome antradienį - Čempionų lygos ketvirtfinalių išvakarėse. Todėl natūralu, jog renkantis viešbutį vienas pagrindinių kriterijų buvo kabelinė televizija. Pasirodo, jie visi tai turi, todėl pasirinkome patikusį "Lonely Plant'e". Skambiu pavadinimu "Royal" viešbutis stūgsojo griuvėsiuose, nes tuo metu remontavo šalia esančią gatvę.
Kambarys geras, todėl iš karto pasirinkome į kitus net neužsukdami. Nors buvo ir oro kondicionierius, tačiau jo nenaudojome, nenorėdami priprasti miegoti vėsesniame nei 25-30 laipsnių kambaryje, juk vėliau tikrai neleisime sau nuomotis brangesnių kambarių vien dėl A/C. Manome, jog tai pripratimo reikalas, vietiniai gyventojai juk gali ir taip gyventi, reiškia, mes irgi.
Pasivaikščiojome paupiu, dulkėtomis gatvelėmis. Miesto viduryje įsikūręs turgus, kuriame šviežių bananų kekė kainuoja 0,75 USD.
Pro miestelį teka upė, tarsi Neris Vilniuje, tačiau krantas visiškai nerestauruotas, todėl vaizdas "neišdarkytas" betoninių pagrąžinimų, viskas atrodo natūraliai.
Šalia kranto prisišlieję valtelės, o jose verda gyvenimas: vaikai maudosi, mama skalbia, tėtis stengiasi čia pat pagauti žuvį vakarienei. Leidžiantis saulei kas plauna dantis, o kiek vėliau visi susispiečia į sukaltą miniatiūrinį "namelį" valties gale. Virš kai kurių kyšo antena, tikriausiai visa šeima įsijungia televizorių ir žiūri vieną iš daugelio muilo operų, kaip neturtingą merginą pastebi turtingas jaunikaitis ir jie įsimyli, susituokia ir laimingai gyvena.
Lietuviai!
Pilvas pradeda urgzti, o tai ženklas, kad jau laikas susirasti vietelę pavalgyti. Ilgai ieškoti netenka, tiesiog už kampo dirba šaunus restoranėlis. Beeinant išgirstame žodžius, tonus labai panašius į lietuvių kalbą. Jauna pora praeina, o mes stovime nesupratę, ar jie tikrai kalbėjo lietuviškai. Praleisti tokios progos negalima. Iš paskos pabėgėję užkalbiname. Taip! Pirmieji sutikti lietuviai Laimona ir Martynas. Vos pavyksta suregzti sakinį, nekalbėjome su kitais žmonėmis lietuviškai jau tris mėnesius, todėl ištarti sakiniai mums patiems atrodo keisti. Valio! Vakare alaus - būtinai!
Susitarę, tęsiame kelią iki restoranėlio. Už 6 USD skaniai bei sveikai pavalgome. Pro šalį praeidama mama su vaikais paprašo pinigų. Vietoje jų, vaikams duodame po saldainį. Jie atrodo laimingi, o mama kiek sunerimusi, ką valgys jų šeima. Nors ir skaudu, tačiau nemanome, jog duodami dolerį ar du jiems padėsime, tai ne išeitis. Pirmiausia jie patys sau, o ir jų valstybė turi padėti. Tai rimtas klausimas, kurį ne čia reikia spręsti.
Ant motorolerių po kaimelius
Kambodžą nutarėme pažinti su dviejų vyrukų - gidų pagalba. Atsisėdę jiems už nugaros ant "Suzuki" motorolerių, dvi dienas važinėjome dulkėtais Battam Bang'o apylinkių keliukais. Neretai važiuojant dulkių kalnas taip pakildavo, jog telikdavo užsimerkti, įkvėpti oro ir laukti, kol jį pravažiuosime.
Turbūt tik jiems žinomu maršrutu pasiekėme tūkstančio metų senuko šventyklas. Viena pastatyta ant aukšto kalno, nuo kurio atsiveria puikus vaizdas. Penkių statinių šventasis kompleksas atrodytų visiškai neatstatytas, senoviniai iškalti akmenys mėtosi po kojomis, kai kurios šventyklų vietos paremtos mediniai stulpais, nes plyšiai tokie dideli, jog atrodytų viena siena ims ir nukris.
Tai suteikia dar daugiau šarmo, pagalvoji, kaip prieš tūkstantį metų žmonės sugebėjo tai pastatyti, kaip čia gyveno vienuoliai, vyko pamaldos. Pro šalį kaip tik praeina vienuolis ryškiu apdaru.
Nusileidus nuo kalno keturiese išgeriame sukranendrių sulčių su ledukais. Nepaprastai gaivina, be to, skanu, ir man tai kompensuoja vis dar esantį saldumynų poreikį:). Išgėrę tęsiame kelione kaimelių keliukais. Apžiūrime ryžių makaronų (noodles) gamybą, skubėdama dirba visa šeima, šį vakarą jie turi didelį užsakymą, todėl mums negali išvirti sriubos. Gaila.
Kita šeima kepa ryžių popierių "Spring Rolls'ams". Atsikėlę 5.30 val., iki 16 val. jie prigamina daugiau nei 2000 vienetų, o iš to uždirba apie 25 USD - labai neblogai. Tikruoju skanėstu tapo ryžių kepinėlis su kokoso pienu ir pupelėmis bambuko stiebe.
Jeigu kasdieną galėčiau jį valgyti, manau tuomet galėčiau be problemų išgyventi be šokolado:).
Išgirtas važinėjimas vietiniu bambukiniu traukinuku buvo įdomus, tačiau ne itin, nes jau pernelyg išgirtas. Tai jau tapo privaloma atrakcija turistams.
Visiškai kas kita žuvies turgus. Stiprus žuvies kvapas tvyro ore, ji darinėjama, pjaustoma, marinuojama.
Toks didelis pasirinkimas ir ne veltui, juk tai vienas pagrindiniu maisto produktų jų mityboje.
Didžiausias turtas - šypsenos
Kas įsiminė labiausia - tai sutikti žmonės, jų šypsenos, ypatingai vaikų. Tėvų išmokyti sveikintis "Hello", net ir vos aplinkoje besiorentuojantis vaikiukas vyresniąjam broliui iš paskos, neatsilikdamas mojuoja mums.
Net ir pravažiuojantis susirūpinęs suaugęs nusišypso, jeigu pamato, jog nori su juo pasisveikinti, palinkėti gero, tiesiog nusišypsoti.
Bandžiau suskaičiuoti susiraukusiuosius, nors tiksliai neprisimenu skaičiaus, bet manau pakako vienos rankos pirštų.
Nuoširdžios šypsenos didžiausias žmonių turtas, vietiniai žmonės tai turi, jie labai turtingi.

Dar ilgai prieš save mačiau besijuokiančius vaikus. Kelyje iki pat Siem Reap'o jos mus lydėjo plaukiant valtimi.