MES JAU NAMUOSE! :)

MES JAU NAMUOSE! :)
Vienos kelionės prasidėjusios 2009-01-12 Vilniuje, vienas etapas baigtas 2009-07-03 Kaune. Visi aprašymai, visos nuotraukos Jūsų dėmesiui:)

2009 m. kovo 25 d., trečiadienis

Vietnamas. Hoi An

Trumpai: penkias dienas leidome Hoi An miestelyje, viename iš nedaugelio Vietname, kuris išliko nesugriautas karo metais. Gaminome sau valgyti vietos restoranuose, aplankėme bombarduotą šventą miestą My Son, motoroleriu važiavome į Marbles kalnus, po ilgos pertraukos grįžome prie jūros, į paplūdimius.
Nuo Hoi An
Vienodu maršrutu
Dabar 7:24pm, sėdime, o tiksliau gulime autobuse, išvežančiame mus iš Hoi An miestelio žemyn į pietus, į Dalat'ą. Sustosime Nha Trang'e, persėsime į kitą autobusą ir pajudėsime minėtojo tikslo link kalnų keliu. Viso apie 700km, o kelionė truks daugiau nei 18 valandų - taip dėl kalnų, ten važiuoti greitai pavojinga. Neseniai sužinojome, jog visai neseniai būtent tame kelyje nuo kelio nuvažiavo autobusas, vežęs turistus iš Vokietijos.
Jeigu pažiūrėsite žemėlapyje, pamatysite, Vietnamas ilgas ir siauras, todėl keliautojai renkasi maršrutą iš pietų į šiaurę arba atvirkščiai (kaip kad mes). Keliavimas tampa įdomus, visi juda vienu maršrutu ir būna, jog su sutiktais backpacker'iais praleidi dieną, vėliau su jais atsisveikini, o vėliau ir vėl susitinki jau kitame mieste, kuris rekomenduojamas aplankyti. Taip mes jau trečią kartą šiandien susitikome su airių porele Barry ir Seonaid, pavadindami juos persekiotojais.
Nuo Hoi An
Mes išvykstame iš kažkurio tai miesto pirmieji, apsistojame viešbutyje, parašome jiems kaip čia kas, kokios kainos, vėliau jie atvyksta:). Visi kartu pavakarieniavę, palinkėjome ir vėl susitikti kažkuriame Vietnamo mieste:).
Autobuse išjungė šviesą, Kotrynėlė dar stengiasi kažką įskaityti įsijungdama mažytę lemputę virš galvos, tačiau beprasmiška. Priekyje mūsų guli čekės (taip spejame), už mūsų amerikiečiai. Net nėra ką lyginti šio autobuso su tais, kuriais važiavome Kinijoje. Čia šviesu, kvepia, jautiesi saugus, o ten, tamsu, įsisuki į megztinį, prisiriši mažą piniginę prie juosmens, fotoaparatą pasidedi arčiau kūno, o kuprinę prie kojų, apkloji ją, jeigu jau kas ją ims, kad jaustum, o važiuojant nuolat prasibundi, pasižiūri ar viskas vietoje.
Vilniaus Užupis Vietname
Taigi, norite išgirsti apie Hoi An'ą, kas tai per miestas ir kuo jis įdomus? Tuomet atsispausdinkite šį tekstą ir ramiai paėjėję iš darbo vietos, vienoje rankoje laikydami puodelį arbatos, kitoje popieriaus lapus - skaitykite; nenorime, kad dėl mūsų netektumėte darbo:).
Hoi An'as, nedidelis miestelis prie Thu Bon upės ir Kinijos jūros, jame apie 80 tūkst. gyventojų. Jis vienas iš labai nedaugelio įdomių miestų, kuriam pavyko išvengti bombardavimo karo metais. Todėl čia yra tikrasis senamiestis, pastatai ne atkurti, bet stovi dar nuo senų laikų - tai labai retas reiškinys Vietname. O kokia atmosfera? Kaip pasakė Kotrynėlės draugė (ji čia lankėsi kiek anksčiau) - tai tarsi Vilniaus Užupis. Ir iš tiesų, nuotaika čia kitokia nei moderniuose miestuose.
Nuo Hoi An
Hoi An'as turi dvasią, spalvą, netgi kvapą. Eini gatvele šalia upės ir jauti vandens, žuvies kvapą, aromato prideda sklindantys kvapai iš čia įsikūrusių restoranėlių virtuvių, gatvėje parduodamų vaisių. Sutemus įjungiami žibintai, jų mediniai rėmai apgaubti įvairių spalvų šilku, todėl gavės nusidažo spalvomis: žalia, raudona, geltona, mėlyna. Spalvų gama pasidaro dar įspūdingesnė, kai duris praveria drabužių parduotuvės. Jų čia daugiau, nei batų parduotuvių senais gerais laikais Kauno Laisvės alėjoje. Visur šilkas, oi...
Nuo Hoi An
Kotrynėlė neatsispyrė tokios parduotuvės traukai ir pasisiuvo dvi įspūdingas sukneles. Ji tarsi karalienė siuvimo ateljė vaikščiojo rinkosi, o apie ją šokinėjo vietnamietė, siūlanti įvairius modelius, medžiagas. Galiausiai atėjusi kitą dieną ji jau galėjo eiti į prabangų vakarėlį su viena iš jų:).
Nuo Hoi An
2 Lt bilietas
Įsikūrėme jaukiame viešbutėlyje netoli senojo miesto. Kaip ir visur, jame buvo ir kabelinė TV, tai leido pamatyti, kaip vakar "Fulham'as" sudaužė "MU", per kitus kanalus nuolat rodo filmus anglų kalba, tad kai kada visai šaunu vakare pasižiūrėti gerą filmą. Priešais viešbutį veikė motorolerių nuomos punktas. Už 3 dolerius per dieną mes apvažiavome miestelio apylinkes.
Neįtikėtina uolose (Marbles Mountains) įsikūrusi šventykla. Nugirdome, kaip gidas pasakojo, jog prieš milijoną metų čia viskas buvo apsemta jūros. O prieš keletą amžių, čia pastatytas visas šventyklos kompleksas. Budos statulų čia gera dešimtis. Užlipus į aukščiausią kalną atsiveria puikus vaizdas: miestas, kelias, jūra, upė.
Nuo Hoi An
Ir už tokias emocijas sumokėjome tik 2 Lt. Netgi pikta, juk jie galėtų imti bent penkis kartus daugiau, o šias lėšas skirti istoriniam paveldui išsaugoti, juk viskas taip apgriuvę ir toliau eikvojama. Ech.
Subombarduotos šventyklos
O štai už 50 km nuo miesto centro stūgso senasis Čampų karalystės religinis centras My Son, pradėtas statyti prieš 14 šimtmečių. Tai vienas reikšmingiausių istorinių objektų dabartiniame Vietname. Tradiciškai apleistas, o karo metais dar ir bombarduotas istorinis palikimas. Jį bombardavo amerikiečiai, dar ir dabar čia paliktos didžiulės duobės po bombų sprogimo, nes čia slėpėsi vietnamiečiai. Netgi kai kurie mokslininkai rašė laišką prezidentui Niksonui, prašydami liautis naikinti šventyklas. Dabar čia pastatai apgriauti, matosi sprogimų duobės, mėtosi tūkstančio metų senumo plytos, kiti neįkainojami istoriniai daiktai. Įdomiai graudu.
Nuo Hoi An
Turistų grupės viena po kitos lanko šią vietą. Mums siūlė pirkti turą, norint čia atvykti, tačiau pasirinkome savarankišką atvažiavimą motoroleriu. Taip gavome tris kartus geresnę kainą, nors vietiniai sakė, jog neįmanoma čia patiems atvažiuoti. Taip, buvo sunku, kartą ne ten nusukome, nuolat klausinėjome vietos gyventojų - bet daug kas įmanoma. Dar įdomu, jog viešbutyje, kuris pardavinėjo turą, sakė neįmanoma, tuo tarpu motorolerių nuomininkai, sakė, jog pasiekti My Son vienas juokas. Žinoma, jie gauna už nuomą pinigus. Taip ir padarai sprendimą:).
Patys sau virėjai
Ir žinoma, maistas. Jis Hoi An'e nuostabus, kaip ir visoje Azijoje (kiek girdėjome). Vietinis pasididžiavimas: banano lape kepta žuvis. Turime prisipažinti, mes neapsirikome du vakarus užsisakę šį skanėstą. Žuvis ką tik pagauta, įtrinta prieskoniais, savo sultyse kepta, įsukta į lapą, kad neprarastų savo aromato. Mmm, labai skanu.
Norėdami išmokti vietos kulinarijos paslapčių, su Kotrynėle pasiprašėme pamokomi dviejuose restoranuose. Čia įprasta, jog pasirenki norimus patiekalus, sumoki už juos ir papildomai fiksuotą mokestį (3-4 doleriai), ir gali kartu su virtuvės meistru pasigaminti sau pietus ar vakarienę. Aš gaminau ryžius su daržovėmis, tofu, Kotrynėlė - ryžiuose įvyniotas daržovės, sriubą. Šių gaminimų metu pamatėme, kokia paprasta, greita yra vietinė virtuvė.
Nuo Hoi An
Grįžę galėsime ir Jums kažką pagaminti:). Iki!

Nuo Hoi An