MES JAU NAMUOSE! :)

MES JAU NAMUOSE! :)
Vienos kelionės prasidėjusios 2009-01-12 Vilniuje, vienas etapas baigtas 2009-07-03 Kaune. Visi aprašymai, visos nuotraukos Jūsų dėmesiui:)

2009 m. birželio 23 d., antradienis

Indonezija. Gunung Bromo - Probolinggo

Susirinko daugybė žmonių, džipų atrodytų milijonas, jais nusėtas visas kelias. Visi žiūrime į dangų, tarsi laukdami kažkokio išganymo. Visi susikaupę, rimtų rimčiausi. Štai pasirodo pirmieji spinduliai. Saulės pakilimas pasitinkamas ovacijomis - juk dėl to čia ir susirinkta. Valio!
Nuo Gunung Bromo-Probolinggo

Ilga kelionė ir beprotiškas vairavimas
Apsveikę išvykstame iš Yogya link Bromo ugnikalnio. Dviejų dienų kelionė, nakvynė mums kainuoja apie 60 USD dviems.
Šeši keliautojai patogiai susėdame į mini-autobusą, turime visą dieną priešakyje, tad galime sau ramiai skaityti, mąstyti, stebėti beprotišką, o gal net kartais savižudišką vairavimą.
Nuo Gunung Bromo-Probolinggo
Man patinka tokios kelionės, nerealu, gali sau žiūrėti į kelią ir mąstyti, galvos netaršo jokios pašalinės, beprasmės mintys. Išlūkšteni vieną klausimą, tuomet pasiimi iš Lietuvos Mildos ir Martyno atvežtą žurnalą, paskaitai, nors autobusiukas trankosi kaip pašėlęs vairuojamas saugumo ne itin vertinančio vairuotojo. Žinoma, sustojame pakelės kavinėse užkąsti, tačiau mes patys blogiausi jų klientai, pasiėmę maisto su savimi ne kažin ką užsisakome iš itin brangių jų meniu.
Atvažiuojame jau apie vienuoliktą vakaro į Probolinggo, labai norisi valgyti ir reikia šilumos, energijos, tad užsisakome daržovių sriubos, nerealu: šilta. Iš karto einame miegoti, nes 3 val. ryto mus visus kels vairuotojas - vyksime į ugnikalnį.

3 am - laikas keltis
Jis neapgauna, dar visiškai tamsu, duris pasiekia vairuotojo kumštis, beldžiantis į duris tokį ankstyvą rytą tikriausiai jau tūkstantąjį kartą. Čia žmonės dirba savo darbus visą gyvenimą, karjera bei nuolatinė kaita ar motyvacija nėra pripažįstami - svarbiausia pinigai prasimaitinimui, vaikų išsilavinimui, cigaretėms.
Išlipame iš lovos kur mūsų jau laukia 2-5 laipsnių vėsuma. Mums tai neregėtai šalta, greitai apsirengiame ir sulendame į paruoštą džipą. Apsirengiame bene viską ką tik turime pasiėmę:).
Nuo Gunung Bromo-Probolinggo
Šaltas rytas kopiant į apžvalgos tašką. Sustojame nusipirkti karštos arbatos, pasišildome prie nedidelio laužo bei nusiperku karšto vandens pusę litro plastikiniame buteliuke. Jį užsikišu po megztiniu, tarsi anksčiau naudotą šildytuvą, tai iškart suveikia, epalyginamai šilčiau. Kotrynėlė stovi šalia apsirengusi šiltą striukę išsinuomotą iš Youshi svečių namų.

Saulės spinduliai - ovacijos
Susirinko daugybė žmonių, džipų atrodytų milijonas, jais nusėtas visas kelias. Visi žiūrime į dangų, tarsi laukdami kažkokio tai išganymo. Visi susikaupę, rimtų rimčiausi, tačiau tik vaikai sugeba parodyti tikras emocijas: jiems nuobodu, ir apskritai: "Kodėl čia susirinkome? Kokia motyvacija? Juk saulės pakilimą galima pamatyti ir per savo langus". Tačiau namai nuobodu, nes nėra tiek popso ir taip išreklamuota, atvirai atsakytų tėvai.
Nuo Gunung Bromo-Probolinggo
Štai pasirodo pirmieji spinduliai. Saulės pakilimą visi pasitinka ovacijomis - juk dėl to čia ir susirinkta. Valio! Visi ploja, fotografuoja, o kažkas jau eina namuo - pagrindinis darbas padarytas, pliusas užsidėtas. O mums gražu, nekasdieniška, aišku, mes reklamos paveikti:), tačiau kažkokia vertė yra...
Kitoje pusėje jau visų dėmesio laukia Bromo ugnikalnis, besispjaudantis sieros dūmais, konkuruodamas dėl dėmesio su saule ir tarsi šaudkamas: "Aš čia, pasižiūrėkite į mane, koks aš piktas". Vaizdelis tarsi iš paveiksliuko - fantastika!
Nuo Gunung Bromo-Probolinggo
Nuo Gunung Bromo-Probolinggo
Nuo Gunung Bromo-Probolinggo
Nuo Gunung Bromo-Probolinggo
Nuo Gunung Bromo-Probolinggo

Į Bromo ugnikalnį laipteliais
Sėdame atgal į džipus ir vykstame link paties ugnikalnio.
Nuo Gunung Bromo-Probolinggo
Visi važiuoja "Toyota" visureigiais, vienam kilometrui naudojančiais net 4 litrus, pagamintais net 1979 m. Paklaustas vairuotojas pasakė, jog dar nei karto neteko taisyti rimto gedimo, mašina patikimai veikia jau 30 metų.
Nematyti stepių vaizdai: tamsiai pilka žemė, nėra jokios augmenijos, džipai, nedideli arkliai, kalnai, greiti bei įgudę raiteliai. Apninka jausmas tarsi būtumėme stepėse Mongolijoje (nors ten niekada nebuvome:)).
Nuo Gunung Bromo-Probolinggo
Bet į realybę gražina raitelių nuolatiniai pasisiūlymai pavežėti su arkliu ir minios prekybininkų, besitikinčių, kad keliautojai be proto ištrokš, tad išpirks visas jų vandens atsargas.
Nuo Gunung Bromo-Probolinggo
Laipteliai link paties Bromo ugnikalnio reiškia, kad patekome į itin turistinę vietą.
Nuo Gunung Bromo-Probolinggo
Taip ir yra. Tad nieko keisto, kad pačioje viršūnėje mus užkalbino būrys anglų kalbą besitobulinančių moksleivių. Žiūrėdama į sąsiuvinį drąsiausia mokinė, dažniausiai kokia pirmūnė, kukliai klausia mokytojo padidktuotus klausimus, kurie yra tikriausiai tie patys visoje Indonezijoje. Kantriai besimėgaudama pakilusia saule, Kotrynėlė mandagiai bei žaismingai atsako į visus klausimus ir gauna apdovanojimą: nuoširdžius "Thank You" bei moderniu mobiliuoju telefonu padarytą nuotrauką.
Nuo Gunung Bromo-Probolinggo
Nuo Gunung Bromo-Probolinggo
Nuo Gunung Bromo-Probolinggo
Nuo Gunung Bromo-Probolinggo

Į Bali!
Dar nėra nei 9 val., o mes jau tiek daug nuveikėme. Naudinga keltis anksti iš ryto, na gal ne 3 am:). Grįžtame į nuostabius svečių namus, o apylinkės nepakartojamos su pakalnėmis, apsodintais daržais. Atvažiavę naktį viso šio grožio nematėme, tad iš ryto mums tai tarsi nedidelis siurprizas, o mes juk juos itin megstame:). Skanus maistas ir skaniausia rytinė košė kelionės metu. Mmm. Dabar jau ramiai galime važiuoti Bali salos link, kur mūsų laukia Milda su Martynu. Tik 10 val. kelionė autobusu su savo mintimis...
Nuo Gunung Bromo-Probolinggo