Ka tik dalinausi mintimis su Laurynu, kokios filosofines mintys aplanko keliones metu...
Atrodo, kad keliaujame jau koki pusmeti. Viskas iki siol buve salia atrodo taip toli praeityje, darbas, Vilnius. Atrodo su seimomis, draugais atsisveikinome seniai. Viskas kas liko, tai susirasinejimai, zinutes, reti skambuciai ir keletas nuotrauku telefone. Buve rupesciai tarsi istirspta bei netenka prasmes, o juk tuo metu - atrode pasaulis sugrius!
Is tiesu, keliaujame tik viena menesi. Taip, siandien lygiai menuo praejo nuo musu pirmojo skrydzio Bankoko link. Keista.
Dienos pilnos ispudziu, nauju zmoniu, miestu - esi visiskai atsiveres, neleidi nei minutei praeiti. Minute tai ne vienas vienetas (1 min), bet 60 (sek.). Todel skirtingai nei anksciau, stebiesi, kaip tiek visko isgyveni, o praejo tik 2-3 dienos, kai iprastai - ziuri: ziema, o, jau ir ruduo, kitas laikas kazkur dingo...
Todel jau dabar mes matome, jog vienu is didziausiu issukiu taps sugebejimas matyti naujus dalykus kiekviena diena minamame kelyje i parduotuve nusipirkti duonos. Kelione tik padejo tai issgryninti.
Kitas dalykas, tai zmones. Neisivaizduojamai skirtingi ir idomus esame! Kiek "nusileidau ant zemes", kai pamaciau, kad net kazkokiame Ao Nang'e pakanka tureti maza karuti, is jo pardavineti alu; o kelias iki cia bei 6 kv. m. prekyvietes gali buti visas Tavo gyvenimas - ir gali buti laimingas. Nereikia tapti geriausiu, nereikia uzkariauti pasaulio, nugaleti kitu. Kam visa tai?..
Iki siol galvojau kitaip. Kazkada tikejau, jog busiu laimingas, tik laimejes UEFA Cempionu lyga!:) Ne, ne, nepradejau manyti, kad laimeti yra blogai, tuo labiau Cempionu lyga, bet galbut tai tik tarp kitko:)