MES JAU NAMUOSE! :)

MES JAU NAMUOSE! :)
Vienos kelionės prasidėjusios 2009-01-12 Vilniuje, vienas etapas baigtas 2009-07-03 Kaune. Visi aprašymai, visos nuotraukos Jūsų dėmesiui:)

2009 m. birželio 22 d., pirmadienis

Indonezija. Yogyakarta

Nusileidę Yogya (sutrumpintas miesto pavadinimas, visi taip vadina) oro uoste, negalėjome atsidžiaugti savo skrydžiu. Tik valanda ir mes jau čia, nereikia traukiniu ar autobusu dardėti keletą, o gal ir keliolika valandų. Pasiėmę kuprines, pasigavę taksi leidomės gražiomis miesto gatvėmis. Vėl visur tvarka, reklamos, autoritetą turintys ir vairuotojus paklusti priverčiantys šviesoforai. Vėl viena gatvelė, kur galima rasti viską ko tik reikia backpacker'iui: nuo pigios nakvynės iki pigaus alaus, jau nekalbant net apie kelionių organizatorius bei interneto kavines.
Nuo Yogyakarta

Žaidimas kauliukais, prizas - masažas
Mus vedžioti po viešbutukus apsiima jaunas žmogeliukas, gal 8-10 metų amžiaus, puikiai angliškai kalbantis, berniukas. Tikriausiai jis gaus komisinį už tai, kad mus kažkur "atves", tegul, nors mes vadovaujamės "LP" komentarais bei vietinių aktyviu kvietimu apžiūrėti jų viešbutuką.
Nuo Yogyakarta
Po pusvalandžio paieškų išsirenkame, mes pasirenkame 6 USD kainuojantį "basic" kambarį, Milda su Martynu kiek brangesnį. Įsikuriame, o susitikimo vietą paskiriame jaukų pakeliui matytą restoranėlį. Maistas puikus, kainos geros, atmosfera puiki, ko daugiau gali reikėti.
Nuo Yogyakarta
Po vaisių, daržovių, vištienos ir kitų gėrybių žaidžiame kauliukais. Ilgai diskutuojame kokį prizą gauna laimėtojas, nes merginoms netinka mūsų pasiūlymas laimėtojui nupirkti valandos masažą, kuris čia kainuoja 2,5 USD. Gerai, jos renkasi, kol visi priimame pasiūlymą: jeigu laimi vyrukas, merginos abiems individualiai daro masažą, jeigu laimi mergina - tai daro vyrukai:). Prasideda žaidimas, įtampa auga, prasideda būrimai, prašymai, visokie keisti kauliukų metimo būdai. Kiek pirmavusios merginos negali atsispirti Martyno patirčiai, todėl gavus 35 taškų "bonusą" viskas tampa aišku. Vakare laukia puikus masažas:). Gerai nusiteikę einame "namučio", rytoj laukia pasivaikščiojimas po miestą.

Keisti sultono rūmai
Marioboro gatvė iš abiejų pusių apsupta gatvės prekeiviais, čia jų minios, einame kelis kilometrus, o prekeivių tankis nemažėja.
Nuo Yogyakarta
Pasiekus sultono rūmus, jų nebelieka. Miestas ir čia itin tvarkingas. Už kelis tūkstančius rupijų patenkame į tradicinius kiekvienam miestui valdovo rūmus. Šie įdomūs, nes jų dalyje gyvena pats sultonas su šeima, kitoje dalyje organizuojami parodomieji turai. Gal ir įdomūs jie, bet net ir Lietuvos kaimelyje galima rasti kažką panašaus.
Nuo Yogyakarta
Tad pasiklausę, kad mūsų gidas dirba tarsi savanoris, kaip jis atsidavęs šiam darbui ir kad negauna pinigų iš sultono - užsukame į vieną meno galeriją, pilną vietinio meno dirbinių - batik'o - atliekame dienos kultūrinių objektų apžiūros planą:). Jau ramesni išgeriame po stiklinę avokado sulčių.

Džiazo baro paieškos
Ką gi, kultūros užtenka, reikia šiek tiek pramogų. Atsakinga už Yogya miesto programą, Milda pasiūlo vakarą praleisti "LP" aprašytame jazz'o bare, su kokteiliukais rankose. Tinka, vienbalsiai nutarę einame pėsčiomis, pakeliui praeidami vietos upeliuką, kuriame maudosi vietiniai žmogeliukai, auginamos žuvys, žinoma, neaplenkiame žemėlapyje grandioziškai pavaizduoto stadiono, kuris realybėje vis prilygsta mūsų Kalnų parko stadionui.
Nuo Yogyakarta
Vienas, du, trys, keturi, penki kilometrai aktyvaus ėjimo, jau sutemo, mašinos pravažiuoja visiškai šalia, nes kelnkraščio beveik nėra, o kur tas baras? Vyksta tarybos pasitarimas, ar tęsiame jo paieškas ar einame į vieną iš mūsų gatvelėje esantį barą. Nugali pozicija, jog nepasiduosime, tiek nuėjome, turime pasiekti tikslą. Einame toliau, dar keli kilometrai, dairomės, tikriname adresą, niekur jo nėra, nueiname dar toliau, kol įsitikiname, jog šio jazz'o baro jau nebėra.
Nuo Yogyakarta
Hmmm, norintys gerti, bet nepasidavę ir savimi didžiuodamiesi užeiname į šaunią kavinę atsigerti vaisių sulčių bei arbatos. Čia fone groja džiazas - valio!:).

Žemės drebėjimas sugriovė šventyklas
Ir štai, diena skirta istorinėms įžimybėms: Borobudur'ui ir Prambanan'ui. Išgirtieji statiniai laukia mūsų, neriame į užsakytą naujutėlaitį mini-autobusą ir rūkstame į pirmąjį. Lūkesčiai dideli.
Nuo Yogyakarta
Apžiūrime Borobudur'ą, išties gražu, tačiau laukiau kažko dar didingesnio, didesnio. Juk tai laikoma didžiausia budistų šventykla pasaulyje.
Nuo Yogyakarta
Nuo Yogyakarta
Nuo Yogyakarta
Nuo Yogyakarta
Nuo Yogyakarta
Na gerai, bent jau gal Prambanan'as nustelbs, nors tyčia su Kotrynėle pradedame tikėtis, jog ten išvis nieko gero nepamatysime. Pakeliui aplankome apaugusį medžiais slėnį. Vakarop pasiekiame induistų šventyklas. Gražus parkas, gražios šventyklos, šiek tiek primenančios Angkor Wats'ą. Įspūdingiausia matyti sugriautas šventyklas, kur didžiuliuose plotuose tiesiog mėtosi tūkstančio senumo statinių akmenys. Wow! Čia jų tiek po to, kai prieš tris metus žemę sudrebino beveik 6 laipsnių pagal Rcht. drebėjimas. Šiuo metu vyksta lėtas atstatymas.
Nuo Yogyakarta
Nuo Yogyakarta
Nuo Yogyakarta
Nuo Yogyakarta
Nuo Yogyakarta

Pakovojame su užkratu
Jau grįžtant atgal "namo", jaučiame su Kotrynėle, kad su mūsų pilvais kažkas ne taip. Kadangi jau kartą prasirgau diarhoea, man lengviau, Kotrynėlei ne kas. Sukyla temperatūra, niekaip naktį jos nenumušame, tik antibiotikų pagalba. Todėl iš ryto nutariame nevykti į suplanuotą kelionę Bali salos link. Reikia susitvarkyti sveikatą, galbūt sekančią dieną. Draugai išvyksta, o mes pažabojame užkratą bei atgaudinėjame jėgas, pasivaikštome.
Nuo Yogyakarta

Ir štai, rytas, mes pasirengę išvykai, sėdame į autobusiuką ir leidžiamės į dviejų dienų kelionę, pakeliui aplankydami Bromo ugnikalnį.
Nuo Yogyakarta