MES JAU NAMUOSE! :)

MES JAU NAMUOSE! :)
Vienos kelionės prasidėjusios 2009-01-12 Vilniuje, vienas etapas baigtas 2009-07-03 Kaune. Visi aprašymai, visos nuotraukos Jūsų dėmesiui:)

2009 m. birželio 14 d., sekmadienis

Indonezija. Bukit Tinggi

Bukittinggi praleidom beveik savaitę. Šis laikas visai neprailgo - vingiuotais keliukais važinėjomės po apylinkes motoroleriu, grožėjomės žaliuojančiomis ryžių terasomis, aukštais kalnais, mėlynai žėrinčiais ežerais ir besišypsančiais vaikais, šūkaujančiais "Hello, Mister!". Porai dienų išsiruošėme į nepamirštamą treką džiunglėmis.
Nuo Bukit Tinggi

Naktis autobuse

Pirkdami autobuso bilietus žinojom, kad iki Bukittinggi teks važiuoti apie 15 valandų. Čia tuo atveju, jei perki bilietus po 20 dolerių į "super executive" autobusą su tualetu ir patogiom kėdėm. Kitas pasirinkimas - mokėti už bilietus po 11 dolerių ir važiuoti virš 20 valandų, nes autobusas stotų kiekviename kaimelyje. Ši perspektyva mūsų neviliojo, todėl pasirinkom brangesnį variantą. Atitinkamai tikėjomės gal ne Malaizijos, bet bent Tailando lygio turistinio autobuso.
Nuo Bukit Tinggi
Įlipę pamatėm, kad autobuse esame vieninteliai užsieniečiai, po sėdynėmis prikrauta dėžių, krepšių ir ryšulių, o žadėto tualeto nėra. Kas dar nėra taip blogai. Atsisėdę pastebėjom, kad sėdynės miegui visai nepatogios, o visur aplinkui laksto įvairaus dydžio tarakonai. Daugybė jų! Gerai, kad veikė oro kondicionierius, nes aplinkui keleiviai vis užsirūkydavo, nekreipdami dėmesio į miegančiuosius. Dėl šių visų priežasčių naktį beveik nemiegojom, o ryte važiuojant šiuo ypač vingiuotu greitkeliu teko laikytis, kad nesupykintų (kaip keleto keleivių). Turbūt net nereikia rašyti, kaip džiaugėmės pagaliau išlipę iš autobuso, nuėję į viešbutį ir kritę į lovą... Nors patirtis ir labai įdomi, džiaugiuosi, kad iš Bukittinggi į Jakartą skrisime. Skristi čia kainuoja kartais netgi pigiau nei važiuoti autobusu (mes mokėjom po 25$), o kelionė autobusu truktų net 25 - 40 valandų.
Toliau viskas klostėsi puikiausiai, išskyrus naktį džiunglėse, apie kurią parašysiu kiek žemiau :)
Nuo Bukit Tinggi

Bukittinggi apylinkės
Bukittinggi yra nedidelis miestas ~1km. aukštyje virš jūros lygio. Apie šį miestelį ir jo nuostabias apylinkes pirmą kartą išgirdome iš Editos ir Karolio.
Nuo Bukit Tinggi
Trečiadieniais ir šeštadieniais miestelio centras tampa didžiuliu turgumi, kur galima nusipirkti turbūt visko. Bukittinggi aplankėm parką - zoologijos sodą, kuriame didžiuliuose narvuose uždaryti drambliai, kupranugaris, elniai, įvairūs paukščiai ir... vištos :)
Nuo Bukit Tinggi
Pavakary nuėjome pasivaikščioti į "Panorama" parkelį, ir visai netikėtai mums atsivėrė didingi vaizdai. Grožį kiek temdė visur išmėtytos šiukšlės.
Nuo Bukit Tinggi
Vaikštinėdami išgirdom moterišką balsą, raginantį pasitraukti - kad mergina galėtų per turėklą į krūmą išmesti plastikinį maišelį, pilną šiukšlių. Nors aplinkui buvo net keletas šiukšlių dėžių!
Kitas dvi dienas išsinuomoję motorolerį važinėjomės. Rytukas jau tikras vairuotojas - profesionalas :)
Nuo Bukit Tinggi
Iki Maninjau ežero leidomės į apačią, vingiuodami net per 44 "U" formos posūkius. Taip nusileidome apie 500 metrų.
Nuo Bukit Tinggi
Ežeras didelis, labai gražus, deja tik nusimaudyti nepavyko, nes neradome tam tinkamos pakrantės. Daugelyje vietų užmesti tinklai, grįždami matėm, kaip į didžiulius celofaninius maišus pakuojamos žuvys, turbūt vėliau vežamos į Bukittinggi turgų parduoti.
Nuo Bukit Tinggi
Kitą dieną apvažiavome poros šimtmečių senumo tradicinius namus, su ragų formos stogais.
Nuo Bukit Tinggi
Labiausiai mūsų akį traukė ryžių terasos - nors daug jų matėme Kinijoje ir Vietname, vis tiek negalėjome liautis jas fotografavę.
Nuo Bukit Tinggi
Ryžiai čia auginami pastoviai, klimatas tam labai tinkamas. Įdomiai atrodė kontrastas, kai vienoje terasoje žemė apdirbama, kitoje ką tik sudygę ryžiai, o trečioje jau sunokę. Taip ir sukasi ratas, žmonės visą laiką turi šviežių ryžių ir daržovių.
Nuo Bukit Tinggi
Keliaudami pietums nuolat pasiimdavome skaniųjų čia atrastų "Vegetables Taco". Tai vietinė šių meksikietiškų patiekalų versija su įdarytomis į keptą blyną daržovėmis - na labai skanu :)
Nuo Bukit Tinggi

Džiunglių trekas
Po treko Bukit Lawang džiunglėse ir Gintuko paraginimų norėjome eiti į džiungles dviems dienoms, su nakvyne palapinėje. Taip ir padarėm - pasirinkom viešbutyje siūlomą treką džiunglėmis į Harau Valley. Nuo 60$ vienam pavyko nusiderėti iki 50$, su sąlyga, kad iki treko pradžios mus veš ne automobiliu, o motoroleriais. Atvykę susipažinome su gidu Konti ir jo jaunesniu broliu, kurie kartu nešė mums maistą, palapines ir miegmaišius (mes taip tikėjomės).
Nuo Bukit Tinggi
Tik pradėjus kopti į kalną, pamatėme porą juodųjų gibonų - iš išvaizdos jie labai panašūs į orangutangus, tik juodi. Pasigrožėję Harau slėniu iš dviejų skirtingų vietų, papietavę keptų ryžių su kiaušiniu (jų tradicinis "nasi goreng" patiekalas), pamatę daug įdomių, kartais mums net nežinomų augalų, medžių, atėjome prie didžiulės olos, kurios viduje buvo tūkstančiai šikšnosparnių.
Nuo Bukit Tinggi
Konti juos pabaidė, ir mes galėjome stebėti jų daugybę, skraidančius ir cypiančius oloje. Vėliau patraukėme prie kitos olos, kur Konti ir jo brolis mums ant didžiulio akmens pastatė palapinę. Tada ir supratom, kad miegosim dviese be miegmaišių palapinėje ant akmens...
Nuo Bukit Tinggi
Kaip supratom, tiesiog įvyko nesusiprastimas, ir mūsų gidas galvojo, kad mes turim pasiėmę savo miegmaišius. Nusiteikę optimistiškai laukėme, kol Konti pagamins vakarienę - išvirs ryžių su makaronais ir omletu. Įdomus derinys :) bet buvo labai skanu. Po vakarienės Konti pasakojo apie savo šeimą ir apie gyvenimą šiose apylinkėse.
Nuo Bukit Tinggi
Kaip supratom, Konti labai populiarus gidas, kartais vedžiojantis po džiungles atvykėlius mokslininkus ir biologus. Kartą per metus keletas britų mokytojų atveža čia didžiulę grupę moksleivių. Po poros savaičių kaip tik atvyksta tokia grupė, iš viso virš 100 žmonių. Sunku ir įsivaizduoti, kaip tokia didžiulė grupė vaikščioja po džiungles, ir apskritai kaip atskrenda, kaip čia keliauja.
Sutemus sulindome į palapinę ir pradėjome svarstyti, kaip čia geriau įsitaisyti.
Nuo Bukit Tinggi
Galiausiai kuprinę pasidėjome kaip pagalvę, o kad būtų šilčiau (treningai negelbėjo) dar apsivilkome celofaninius lietpalčius, tikėjomės, kad gausis "šiltnamio efektas". Kažkas gavosi, bet vis tiek pabusdavome nuo šalčio. Ir nuo maudžiančių šonų... Turbūt net nereikia rašyti, kad išsimiegojom nekaip ir džiaugėmės kai atėjo rytas. Šokoladinė kava ir blyneliai su bananais kiek praskaidrino nuotaiką ir leidomės į treką dar keletui valandų.
Konti mums vis parodydavo įvairių augalų, išgydančių įvairias ligas, peršalimus, netgi vėžį. Kaip jis pasakojo, apie gydomąsias augalų savybes jam papasakojo jo senelė, kuri gydydavo kaimo žmones. Visas šias medicinos paslaptis Konti vėliau perduos savo vaikams.
Nuo Bukit Tinggi
Antrą dieną aplankėme net 4 krioklius, netgi šiek tiek laipiojome uolomis. Iš tiesų tai nėra tos tikros džiunglės, kokias matėm Malaizijoje. Šios labiau priminė tankiai apaugusius Lietuvos miškus. Tik beždžionės, nematyti augalai ir angliškai kalbantis gidas neleido pamiršti, kur esam. Vis dėlto, nepaisant sunkios nakties, šia išvyka esame patenkinti.
Nuo Bukit Tinggi

Matriarchatas
Iš gido Konti sužinojome labai įdomių dalykų apie šių apylinkių tradicijas. Pasirodo, mirus tėvams (tiksliau, mamai), viską lygiomis dalimis paveldėja tik dukterys, o sūnūs ir vyras paprastai negauna nieko. Aukščiausią rangą kaime taip pat turi vyresnysis, iškilus ginčui, kurio negali išspręsti žemesnio rango atstovai, sprendžia būtent jis. Pasak Konti, matriarchato sistema egzistuoja tik šiose apylinkėse ir Madagaskare.
Nuo Bukit Tinggi
Kitas įdomus dalykas, kad paveldėtos žemės parduoti negalima, ji taip ir keliauja iš kartos į kartą.

Bukittinggi mums labai patiko, tačiau visoms gražioms vietoms anksčiau ar vėliau pasakom "viso gero". Šįkart skrisime į sostinę Jakartą, kur sutiksime atostogauti atvykstančius draugus Mildą ir Martyną - porą savaičių po Javos ir Balio salas keliausim keturiese.
Nuo Bukit Tinggi

Rytis:
B-Tinggi's iš tiesų labai labai nerealus miestukas su savo apylinkėmis. Ryžių terasos įspūdingos, kitaip nei Kinijoje, kalnai ne tokie statūs, tad matyti kilometrai terasų skendinčių žalumose, kai kur jautis traukia žagrę - taip ruošiama žemė naujam derliui. Žemė čia dižiausias turtas.
Nuo Bukit Tinggi
Ryžų derlius nuimamas net tris kartus, daržovės auga gerai, visus metus žmonės turi maisto. Tai žinant, mane tiesiog šokiravo vienas viešbučio darbuotojas. Situacija buvo sekanti.
Aš verdu viešbučio virtuvėlėje specialiai nusipirktus ruduosius ryžius turguje. Prieina darbuotojas pasižiūri ir sako: "Oho, rudieji ryžiai, mes - paprasti indonezijiečiai galime valgyti tik baltuosius". Kodėl? Kaina kilogramo baltų (polished=nenaudingų) ryžių 5.000 Rp (10.000 Rp yra apie 1 USD), tuo tarpu rudųjų, su visomis naudingomis medžiagomis - 8.000 Rp. Tad nelabai supratau ką jis turėjo galvoje, tačiau dalies žmonių įsisivaizdavimas, jog tai pernelyg didelis skirtumas kasdienos maistui.
Nuo Bukit Tinggi
Tačiau mes su Kotrynėle paskaičiavome, jog pakelis cigarečių kainuoja 10.000 Rp, o rūko čia kiekvienas vyras, vidutiniškai surūkydamas per dieną būtent pakelį. Tad per metus jie išleidžia net 3,5 mln. Rp, o tai beveik 500 kg naudingų ryžių, to pakanka 100 dienų, penkių asmenų šeimynai. Tad ko čia verkti?
Apskritai, žmonės čia nepaprastai turtingi - turi žemę, nuolat maisto, taiką, bet keletas vis kažkuo skundžiasi ir sako, kad jeigu tu užsienietis - tai turi būti labai turtingas ir privalai mokėti "n" kartų brangiau, jog tu esi kaltas, kad jis kažko neturi. Bet taip dažniausiai nutinka su miestuose gyvenančiais tingesniais žmonėmis. Kai tik užklystame į kokį kaimą - situacija visiškai kitokia, nuotaika ir žmonių savijauta tiesiog švyti. Taip ir šiandien, besivažinėdamas vienas po apylinkes pasiklydau. Sutikau daugybę vietinių, kurie paliko didžiulį įspūdį. Jie ne itin kreipė į mane ir dėmesio, nes buvo užsiėmę savo darbais, o paklausus kur važiuoti, besišypsodami parodydavo kryptį, palinkėdavo gero kelio, o jų parduodami vaisiai nuostabūs.
Nuo Bukit Tinggi
Hmmm, ryt išvykstame iš Sumatros - nuostabios salos, nuostabaus kraštovaizdžio, ugnikalnių, žmonių. Kai pasakome, kad vykstame į Javą, daugelis vietinių tik nusikrato, nemėgsta jie tos perpildytos salos, kur didesnis skurdas, mažiau darbščių žmonių, t.y. daugiau miestiečių:). Ką gi, nuvyksime ir patys viską įvertinsime ir Jums papasakosime:).
Nuo Bukit Tinggi

p.s. Savininkui pazadejome, jog paminesime jo viesbutuko pavadinima "Orchid Hotel", Roni Putra.