Po pusės metų

Jau kiek daugiau nei pusmetis kai mes grįžome iš savo kelionės, taip pat, praėjo beveik metai – nuo mūsų kelionės pradžios. Atvirai pasakysiu: laikas praėjo žaibiškai greitai… Tai tik dar kartą įrodo, kad nėra prasmės kažko atidėlioti, nes net nepamatysi, kaip greitai viskas pasikeis…

Nuo Back home

Rytukas:
Neretai pagalvoju: na ir kas? Ir ką gi pasiėmiau iš šios kelionės?

Atrodytų viskas liko tas pats: gyvename tame pačiame bute, toje pačioje laiptinėje, dirbame toje pačioje įmonėje, rytais važiuojame tuo pačiu maršrutu, o savaitgaliais susitinkame su draugais, laiką skiriame sau arba vykstame į kaimą. Nieko naujo…
Tačiau iš tiesų jaučiu, kad daug kas pasikeitė, ir tikriausiai negrįžtamai. Kaip sakoma: forma ta pati, o turinys kitas. Šis posakis puikiai tinka apibūdinti dabartį.

Viskas ”easy”
Iš tiesų, iš kelionės nieko nesitikėjome, nekėlėme sau tikslų kažką atrasti, pasikeisti. Buvo tiesiog noras aplankyti kitą pasaulio kraštą ir pakeliauti. Bet nepastebimai pasaulis pasibeldė į vidų, o knygos ir tenykščio gyvenimo stebėjimas tą pasibeldimą tik sustiprino. Po mėnesio keliavimo, mūsų ankstesnio gyvenimo detalės pasimiršo ir po truputėlį pasinėrėme į kiekvieną akimirką.

Turbūt didžiausias atradimas tas, kad realiai – gyvenimas yra paprastas dalykas, o santykiai, karjeros, su(si)kuriami tikslai ir daugelis kitų dalykų viską tik apsunkina, ir svarbiausia – patį save kažur nustumia į šoną. Įdomu, kad štai pavyzdžiui niekaip niekaip negaliu atsiminti, kaip anksčiau valgydavau, nors tai darydavau kelis kartus per dieną. Arba šviečiant saulei to net nepastebėdavau, o štai – kai lyja, pastebėdavau ir sumurmėdavau: ”Kur gi ta saulė... Aaaa, čia gi Lietuva, juk čia ir turi būti apsiniaukę”. Na, vienu žodžiu, realus gyvenimas bėgo pro šalį, o pats gyvenau kažkokį su(si)kurtą.

Nuo Back home

Daug neišsiplėsiu ir nesakysiu, kad dabar viskas kažkaip pasikeitė. Tiesiog: dabar yra kažkas kitko. Už tai esu labai dėkingas tam momentui – keliavimui – nes tai suteikė galimybę į save bei savo aplinką pažvelgti iš šono. Tikiu, kad iš kito atitrūkimo pasiimčiau dar kažką naujoJ. O dabar svarbiausia, pernelyg neįsijausti į tą aplinką – jaučiu, kad tuomet daugiau sveiko proto ir nuojautos lieka – gyventi tampa daug, daug kartų lengviau:).

Nuo Back home

Mažos detalės
O kalbant apie mažas detales, tai išskirčiau: daugiau vertiname save, susituokėme, dažniau vykstame į kaimą, dažniau maistą pietums nešamės iš namų (taip dienos maisto biudžetas siekia 10-15 lt), priaugome po 2 kg., daugiau mankštinamės, mylime mamas, draugus, Lietuva yra nuostabi... Ai, žodžiu, gyvenk ir džiaukis!

Nuo Back home

Nuo Back home

Kotrynėlė:
Nedaug galiu nuo savęs pridurti, matyt su Rytuku jau ir mastome vienodai :) Džiugu, kad daugiau dėmesio skiriame sau, o tuo pačiu ne vis vien, kas vyksta aplink.

Kasdien lyg ir viskas tas pats ir vis dėlto kažkas kitaip nei anksčiau. Smagiau. Ramiau. Tikriau. Įdomiau. Norisi augti. Norisi daryti teigiamus pokyčius! :)

Nuo Back home

Vėl sugrįžome į savo darbus, grįžome prie ankstesnių pomėgių, panašiai leidžiame laisvalaikį. Skaitome kitų keliautojų įspūdžius. Išlydime naujus keliautojus – jau keletas išsiruošusių į panašias keliones kreipėsi patarimų. Smagu pasidalinti patirtimi.

Vis pagalvoju, ar norėčiau vėl iškeliauti. Taip, norėčiau, bet... ne dabar. Truputį vėliau. Gal už poros metelių :) O kas gali žinoti...

Tarp kitko. Šiandien, jau daugiau kaip pusei metų praėjus po kelionės, pagaliau prisiruošėm atrinkti 18 mūsų kelionės nuotraukų, kurios bus pakabintos ant sienos. Berenkant jau kažkelintą kartą su Rytuku atnaujinom tą pačią diskusiją – ar tikrai norime kelionės nuotraukų ant sienos, kad jos kas rytą ir kas vakarą mums atnaujintų patirtus įspūdžius keliaujant per Aziją? O gal džiaukimės kiekviena diena čia ir dabar ir negyvenkime praeitimi? Vis dėlto įtikinome vienas kitą, kad nuotraukos nieko nepakeis, tik pagyvins tuščią sieną ir... paskatins kuo greičiau įgyvendinti kitas svajones, todėl netrukus jos bus pakabintos!

Nuo Back home

Tad visiems norime palinkėti: įdomių akimirkų, meilės, kelionių ir daugiau šypsenų!