Nusileidę Yogya (sutrumpintas miesto pavadinimas, visi taip vadina) oro uoste, negalėjome atsidžiaugti savo skrydžiu. Tik valanda ir mes jau čia, nereikia traukiniu ar autobusu dardėti keletą, o gal ir keliolika valandų. Pasiėmę kuprines, pasigavę taksi leidomės gražiomis miesto gatvėmis. Vėl visur tvarka, reklamos, autoritetą turintys ir vairuotojus paklusti priverčiantys šviesoforai. Vėl viena gatvelė, kur galima rasti viską ko tik reikia backpacker'iui: nuo pigios nakvynės iki pigaus alaus, jau nekalbant net apie kelionių organizatorius bei interneto kavines.Žaidimas kauliukais, prizas - masažasMus vedžioti po viešbutukus apsiima jaunas žmogeliukas, gal 8-10 metų amžiaus, puikiai angliškai kalbantis, berniukas. Tikriausiai jis gaus komisinį už tai, kad mus kažkur "atves", tegul, nors mes vadovaujamės "LP" komentarais bei vietinių aktyviu kvietimu apžiūrėti jų viešbutuką.
Po pusvalandžio paieškų išsirenkame, mes pasirenkame 6 USD kainuojantį "basic" kambarį, Milda su Martynu kiek brangesnį. Įsikuriame, o susitikimo vietą paskiriame jaukų pakeliui matytą restoranėlį. Maistas puikus, kainos geros, atmosfera puiki, ko daugiau gali reikėti.
Po vaisių, daržovių, vištienos ir kitų gėrybių žaidžiame kauliukais. Ilgai diskutuojame kokį prizą gauna laimėtojas, nes merginoms netinka mūsų pasiūlymas laimėtojui nupirkti valandos masažą, kuris čia kainuoja 2,5 USD. Gerai, jos renkasi, kol visi priimame pasiūlymą: jeigu laimi vyrukas, merginos abiems individualiai daro masažą, jeigu laimi mergina - tai daro vyrukai:). Prasideda žaidimas, įtampa auga, prasideda būrimai, prašymai, visokie keisti kauliukų metimo būdai. Kiek pirmavusios merginos negali atsispirti Martyno patirčiai, todėl gavus 35 taškų "bonusą" viskas tampa aišku. Vakare laukia puikus masažas:). Gerai nusiteikę einame "namučio", rytoj laukia pasivaikščiojimas po miestą.
Keisti sultono rūmaiMarioboro gatvė iš abiejų pusių apsupta gatvės prekeiviais, čia jų minios, einame kelis kilometrus, o prekeivių tankis nemažėja.
Pasiekus sultono rūmus, jų nebelieka. Miestas ir čia itin tvarkingas. Už kelis tūkstančius rupijų patenkame į tradicinius kiekvienam miestui valdovo rūmus. Šie įdomūs, nes jų dalyje gyvena pats sultonas su šeima, kitoje dalyje organizuojami parodomieji turai. Gal ir įdomūs jie, bet net ir Lietuvos kaimelyje galima rasti kažką panašaus.
Tad pasiklausę, kad mūsų gidas dirba tarsi savanoris, kaip jis atsidavęs šiam darbui ir kad negauna pinigų iš sultono - užsukame į vieną meno galeriją, pilną vietinio meno dirbinių - batik'o - atliekame dienos kultūrinių objektų apžiūros planą:). Jau ramesni išgeriame po stiklinę avokado sulčių.
Džiazo baro paieškosKą gi, kultūros užtenka, reikia šiek tiek pramogų. Atsakinga už Yogya miesto programą, Milda pasiūlo vakarą praleisti "LP" aprašytame jazz'o bare, su kokteiliukais rankose. Tinka, vienbalsiai nutarę einame pėsčiomis, pakeliui praeidami vietos upeliuką, kuriame maudosi vietiniai žmogeliukai, auginamos žuvys, žinoma, neaplenkiame žemėlapyje grandioziškai pavaizduoto stadiono, kuris realybėje vis prilygsta mūsų Kalnų parko stadionui.
Vienas, du, trys, keturi, penki kilometrai aktyvaus ėjimo, jau sutemo, mašinos pravažiuoja visiškai šalia, nes kelnkraščio beveik nėra, o kur tas baras? Vyksta tarybos pasitarimas, ar tęsiame jo paieškas ar einame į vieną iš mūsų gatvelėje esantį barą. Nugali pozicija, jog nepasiduosime, tiek nuėjome, turime pasiekti tikslą. Einame toliau, dar keli kilometrai, dairomės, tikriname adresą, niekur jo nėra, nueiname dar toliau, kol įsitikiname, jog šio jazz'o baro jau nebėra.
Hmmm, norintys gerti, bet nepasidavę ir savimi didžiuodamiesi užeiname į šaunią kavinę atsigerti vaisių sulčių bei arbatos. Čia fone groja džiazas - valio!:).
Žemės drebėjimas sugriovė šventyklasIr štai, diena skirta istorinėms įžimybėms: Borobudur'ui ir Prambanan'ui. Išgirtieji statiniai laukia mūsų, neriame į užsakytą naujutėlaitį mini-autobusą ir rūkstame į pirmąjį. Lūkesčiai dideli.
Apžiūrime Borobudur'ą, išties gražu, tačiau laukiau kažko dar didingesnio, didesnio. Juk tai laikoma didžiausia budistų šventykla pasaulyje.
Na gerai, bent jau gal Prambanan'as nustelbs, nors tyčia su Kotrynėle pradedame tikėtis, jog ten išvis nieko gero nepamatysime. Pakeliui aplankome apaugusį medžiais slėnį. Vakarop pasiekiame induistų šventyklas. Gražus parkas, gražios šventyklos, šiek tiek primenančios Angkor Wats'ą. Įspūdingiausia matyti sugriautas šventyklas, kur didžiuliuose plotuose tiesiog mėtosi tūkstančio senumo statinių akmenys. Wow! Čia jų tiek po to, kai prieš tris metus žemę sudrebino beveik 6 laipsnių pagal Rcht. drebėjimas. Šiuo metu vyksta lėtas atstatymas.
Pakovojame su užkratuJau grįžtant atgal "namo", jaučiame su Kotrynėle, kad su mūsų pilvais kažkas ne taip. Kadangi jau kartą prasirgau diarhoea, man lengviau, Kotrynėlei ne kas. Sukyla temperatūra, niekaip naktį jos nenumušame, tik antibiotikų pagalba. Todėl iš ryto nutariame nevykti į suplanuotą kelionę Bali salos link. Reikia susitvarkyti sveikatą, galbūt sekančią dieną. Draugai išvyksta, o mes pažabojame užkratą bei atgaudinėjame jėgas, pasivaikštome.
Ir štai, rytas, mes pasirengę išvykai, sėdame į autobusiuką ir leidžiamės į dviejų dienų kelionę, pakeliui aplankydami Bromo ugnikalnį.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą