MES JAU NAMUOSE! :)

MES JAU NAMUOSE! :)
Vienos kelionės prasidėjusios 2009-01-12 Vilniuje, vienas etapas baigtas 2009-07-03 Kaune. Visi aprašymai, visos nuotraukos Jūsų dėmesiui:)

2009 m. balandžio 6 d., pirmadienis

Vietnamas. Sai Gon

Saigonas turi viską, ko tik gali reikėti didžiuliam, šiuolaikiniam megapoliui: upė, jūra, turistai, istorija, komercija, golfas, "Sheraton", "Louis Vuiton", paminklai, muziejai, parkai, teatrai, pramogos, parkai, įdomūs žmonės, menas, restoranai, kamščiai. Todėl neatsispyrėme pagundai bei galimybei jame praleisti šešias dienas.
Nuo Sai Gon

Miesto simbolis - motoroleris
Visi Lietuvos gyventojai susėda ant motorolerių ir pasileidžia kiek didesnio nei Vilnius miesto gatvėmis. Ir ką gi turime - ogi Saigoną (arba Ho Chi Min'ą - oficialus miesto pavadinimas). Taip, būtent toks būtų šio eksperimento rezultatas, nes daugiau nei 3 mln. motorolerių yra oficialiai registruota Saigone. Ne veltui, ši transporto priemonė jau spėjo tapti miesto simboliu, kaip Eifelio bokštas Paryžiuje ar Operos rūmai Sidnėjuje.
Nuo Sai Gon
Tuo tarpu mes vairuoti miesto gatvėmis neišdrįsome, pernelyg didelė rizika. Matėme ne vieną pleistrais apsiklijavusi vietnamietį bei turistą. Pakankamai prisižiūrėjome ir štai tokių vaizdų:
Motorolerių vairuotojai išsirikiuoja prie šviesoforo baltos linijos. Raudona šviesa, tačiau kai kuriems ji nėra kliūtis ir jie tiesiog kerta gatvę. Kiti kantriai laikia žalios. Ji užsidega ir koks pusšimtis motorolerių pajuda iš savo vietos. Griausmas didžiulis, ir tarsi bičių spiečius pro tave praūžia šalmuoti dviračių riteriai:). Jeigu nereikia pereiti gatvės, tuomet šį reginį stebi šaltai, netgi susidomėjęs, tačiau jeigu reikia atsidurti kitoje gatvės pusėje - tuomet vertėtų iš anksto pasirūpinti testamentu...
Nuo Sai Gon
Dar kartą karo tema
Vietnamo karą išgyvenusių žmonių kelionės metu neturėjome progos sutikti, tačiau jaunesnė karta istorinius XX a. 7 dešimtmečio reliktus išnaudoja turizmo tikslais. Saigone, kaip ir Hue mieste, daugybė turizmo agentūrų siūlo aplankyti karo muziejus, tunelius, naudotus kovai prieš prancūzus bei amerikiečius. Pastarieji yra kažkas tokio.
Kotrynėlė jau nebenorėjo vykti apžiūrėti dar vienų tunelių, todėl į pusės dienos kelionę kartu su grupele turistų išvykau vienas. Vietname, kaip niekur kitur, it šveicariškas laikrodis, veikia turizmo agentūrų, parduotuvių bei restoranų tinklai. Jeigu pasirenki net ir trumpiausią atstumą, tave būtinai atveš "apžiūrėti" vietos "įžymybę". Prieš pat Cu Chi tunelius, autobuso vairuotojas užvežė į rankdarbių parduotuvę. Joje dirba nuo karo nukentėję vietnamiečiai. Čia galima įsigyti medžio dirbinių, išties įspūdingų, tik spėju, jog šie žmonės dirba už grašius.
Nuo Sai Gon
Po gero pusvalandžio pasiekėme mūsų maršruto tikslą - Cu Chi tunelius. Įėjimas 80.000d (apie 16 Lt), vietos vertinimu ne pigus, tačiau vertas kiekvieno cento. Ne veltui Laurynas B. šią vietą išgyrė. Muziejaus teritorijoje daugybė eksponatų, parodančių, kaip buvo kovojama prieš amerikiečius - jiems buvimas čia turėjo prilygti pragarui. Įvairiausi spąstai, pinklės, nebuvo tai, ko norėjo amerikiečiai, jie troško mūšio atvirame lauke, tuo tarpu vietnamiečiams pastaroji kova nebūtų trukusi ilgai.
Nuo Sai Gon
Vaikščiojau ir kartu su visa grupe stebėjausi vietos gyventojų ištverme ir troškimu atsilaikyti. Mes teišvtėrėme keletą minučių keliais šliauždami karštuose, drėgnuose tuneliuose, o vietiniai čia praleido metų metus. Ne veltui Cu Chi vietovė tapo Vietnamo pasididžiavimo vieta. Amerikiečiai įvairiausias būdais stengėsi užimti teritoriją, tačiau siauručių tunelių tinklo dėka (apie 300 km!) vietiniai ne tik atsilaikė, bet ir laimėjo. Visi gyventojai padėjo kovotojams kaip tik galėjo, kovoti ėjo ne tik jaunuoliai, bet ir merginos, o viena jų netgi nusipelnė ypatingos pagarbos, nes nukovė daugybę amerikiečių.
Nuo Sai Gon
Dabar vaikščioti ir aikčioti yra viena, tačiau kas čia dėjosi karo metais, man net baisu įsivaizduoti. Kodėl amerikiečiai čia atvyko? Kodėl jie gyvuliškai elgėsi su gyventojais? To nesupranta net šiais laikais gausiai atvykstantys amerikiečiai. Apsilankę tokiose istorinėse vietose, jie vos ne su ašaromis akyse rašo ilgiausius laiškus atsiliepimų knygose apgailestaudami dėl įvykių. Yra dėl ko...
Aptvare su krokodilais
Kitoks Saigono veidas vakarais. Užsidega žibintai, neoninės reklamos, gatvėse pasklinda ruošiamų patiekalų kvapai, barai kviečia užeiti į vidų, nes būtent šiandien, nes būtent tau jie turi specialų pasiūlymą - juk dabar "Happy Hour". Su mūsų draugais airiais apsilankėme viename klube "Go2". Linksma! Įėjimas iki 11 pm nemokamas, alus keletą litų, gera muzika, daug šokančiųjų, puikiai praleidome laiką.
O karštomis dienomis aplankėme du parkus: vandens ir pramogų. Ooo, išbandėme ir baisiausius nusileidimo takelius. Karštą dieną kojas įmerkti į šaltą vandenį tikras malonumas.
Nuo Sai Gon
Šalia esančiame pramogų parke peržengėme per daugybę savo baimių. Viena jų, būti šalia tokių grobuonių kaip krokodilai. Neįtikėtina idėja - leisti plaukti valtele aptvare pilname šių gyvūnų. Nedrąsiai įsėdome į dengtą motorinę valtį, prižiūrėtojas kruopščiai užrakino dureles, įjungė motorą ir pajudėjome dirbtiniu vandens tvenkiniu. Krokodilai iš lėto plaukė ratu aplink mus, per kai kuriuos tiesiog perplaukdavome, tikriausiai taip tik pakasydami jiems nugarą, o tolėliau buvę, net nereagavo į mūsų buvimą šalia. Pasak prižiūrėtojo, jų čia yra apie 300, bet atrodytų tai kiek perdaug, realiau būtų - 50.
Nuo Sai Gon
Kuliminacija tapo jų šėrimas. Sustojus valtelei pačiame tvenkinio viduryje, gavome po didelę meškerę, ant kurios buvo pakabinta didelė žuvis, perpjauta per pusę. Pro grotas iškišau meškerę ir pradėjau vilioti jauku plaukiojančius grobuonis. Vienas, kitas praplaukė, kol galiausiai didelis krokodilas užkibo. Įsikandęs žuvį, jis jau nieku gyvu nebūtų jos paleidęs. Visu savo svoriu įtempęs storą valą, jis atsikandęs jauką panėrė po vandeniu. Antroji žuvis dalis sulaukė panašaus likimo. Oho - taigi dėde ir Gintuk, pagavau krokodilą!:)
Dar du nerealius išbandymus atlaikė Kotrynėlė, nors ir bijodama, ji pervažiavo ežerą ilgu lynu įtemptu virš vandens, bei leidosi tikrais amerikietiškais kalneliais. Wowowywa!!!:) Už tai, ir dėl mūsų dviejų metukų, tą vakarą ėjome į gero masažo kompleksą bei ispaniško maisto restoraną (Neringa, perduok linkėjimus Audronei!:)).
Nuo Sai Gon

Ir galiausiai, Saigonas nepaprastas miestas. Taip, taip. Jis kažkoks užburiantis savo motoroleriais, gyventojais, parkais, taichi, maistu, istorija.
Nuo Sai Gon

2 komentarai:

Unknown rašė...

Ryti, kai grįšį į Lietuvą, aš tau detaliau papasakosiu apie Vietnamo karo eigą. Nes kažkaip labai palaikai raudonojo judėjimo aktyvistus, vadindamas amerikoniukus priešais. O galbūt aš neteisus, ir tu man naujų žinių suteiksi :))))

Unknown rašė...

:) Aciu.
Netikiu tokiu dalyku kaip "objektyvi tiesa", todėl net nenoriu veltis į diskusijas, kas ir kaip buvo "iš tikrųjų". Kiekviena pusė juos pristato tikriausiai kaip jai norisi.
Daug įdomiau stebėti, kaip kiekviena pusė tai daro, kokie už to slypi išgyvenimai.
O dėl mano asmeninės nuomonės, vienos ar kitos pusės palaikymo, tai šitoje vietoje: esu prieš politiką, nenoriu apie tai kalbėti.
Tik nesuprantu ir nepalaikau okupacijų, įsiveržimų ir paties karo, kaip idėjos.

Bet pakalbėti, Dariau, žinoma, visada!:)