MES JAU NAMUOSE! :)

MES JAU NAMUOSE! :)
Vienos kelionės prasidėjusios 2009-01-12 Vilniuje, vienas etapas baigtas 2009-07-03 Kaune. Visi aprašymai, visos nuotraukos Jūsų dėmesiui:)

2009 m. gegužės 11 d., pirmadienis

Malaizija. Pulau Tioman. III dalis

Dvi savaitės - daug ar mažai? Prabėgo ir nepastebėjom, būtume pasakę mes prieš metus, kai didžiąją gyvenimo dalį praleisdavome darbe. Pakankamai, sakome dabar, būtent tiek laiko praleide rojuje, Pulau Tioman saloje, Malaizijoje. Ir rytoj ankstyvu laivu išvykstame į Singapūrą. O kaip atrodo Giedrei, Mantui, Daliai ir Lukui, kurie dvi savaites atostogavo Malaizijoj ir su kuriais šauniai čia praleidome porą dienų?

Juaroje su lietuviais
Prieš porą savaičių radome žinutę blog'e iš nepažįstamo Luko, kad jie ketina porą savaičių atostogauti Malaizijoj ir būtų visai smagu pasimatyti, jei būsim toj pačioj Malaizijos pusėje. Vėliau gavau žinutę iš Giedrės. Su Giedre esame pažįstamos porą metų, nuo tada, kai kartu važiavome per Lenkiją į Red Hot Chilli Peppers koncertą. Smagi merginų kelionė buvo ;) Pasirodo, Giedrė ir Lukas - ta pati atostogautojų kompanija. Su jais susitikome šį trečiadienį, jiems atvykus į Tioman'ą. Giedrė, Mantas, Dalia ir Lukas keletą dienų nusprendė praleisti pačiame gražiausiame salos paplūdimyje, Juaros kaimelyje.
Be abejo, norėjome susitikti, todėl pasiryžome dar kartą įveikti 7km atstumą džiunglėmis. Kitu atveju, būtų tekę mokėti 140 RM (virš 100 Lt) už nuvežimą. Brangoka... Tą pačią dieną pasisvečiavę ketinome grįžti.
Tačiau smagiai padiskutavus, pasimaudžius didelėse bangose (mūsų salos pusėje tokių nebuvo), nusprendėme pasilikti nakvoti Juaroje.
Vaikinus naktį, 2:30, pažadino žadintuvas. Metas keltis, jei nori tapti paskutinės minutės Barselonos įvarčio į Chelsea vartus liudininku...
Kitą dieną išsinuomojome snorkelinimo atributus ir nardėme, grožėjomės koralais tiesiog pakrantėje. Nusprendėme visi kartu džiunglėmis keliauti į mūsų ABC kaimelį, nes kitą rytą anksti mūsų draugai turėjo išvykti iš salos - jiems jau metas grįžti į Lietuvą.

ABC kaimelyje - kaip namie
Keista, bet grįžus į savo namelį aplankė jausmas, lyg būtume grįžę namo... Turbūt todėl, kad pirmą kartą tiek ilgai būname toje pačioje vietoje, juk iki šiol visur praleisdavome ne ilgiau kaip 2 - 5 naktis. Čia vis daugiau gyventojų su mumis praeidami sveikinasi lyg su senais pažįstamais, su Rytuku persimeta porą sakinių apie futbolą. Jaučiamės beveik vietiniai.
Vienas pažįstamas keturiasdešimtmetis mums pasakojo, kad tais laikais kai ėjo į mokyklą, šiame kaimelyje gyveno 10 šeimų. Vaikai augo, kiekvienas susilaukė po keletą vaikų, taip šis kaimelis prisipildė žmonėmis. Vien poilsiaviečių čia apie 10, tiek pat restoranėlių ir barų, keletas nedidelių parduotuvių. Čia smagu tiek poilsiautojams, tiek patiems gyventojams.
Išlydėję Giedrę, Mantą, Dalią ir Luką namo, kitas porą dienų tiesiog ramiai leidome laiką - kaip ir iki tol šioje saloje. Ryte mankšta, maudynės jūroje, pusryčiai pas "arabą" (jis malaizietis, bet save vadina tikru musulmonu, todėl mes jį sutrumpintai vadinam "arabu"), knygų skaitymas mūsų namuko verandoje, vėliau pietūs ABCD restorane, kur Rytukas irgi turi porą draugų (futbolas suartina...), dar keletas valandų skaitant ar vaikštinėjant, vakarienei - didžiulė vaisių lėkštė pas "arabą", o jau po jos Rytukas eina žiūrėti futbolo arba skaitom, skaitom... Tai visažiniai būsim netrukus :)
Toks ritmas mums visai patinka, tikros atostogos tarp keliavimo :) tačiau taip praleidus porą savaičių jau norisi traukti toliau. Į naujausių technologijų miestą - valstybę Singapūrą ir į Indoneziją - laukinės gamtos, vulkanų ir musulmonų šalį.


P.S. Pridėtos kelios naujos nuotraukos:
Nuo Pulau Tioman

2009 m. gegužės 5 d., antradienis

Malaizija. Pulau Tioman. II dalis

Nutarėme Pulau Tioman'o saloje pasilikti dar savaitei, viso praleisti čia 16 parų. Tai kol kas ilgiausias mūsų sustojimas. Jeigu paklaustumėte ar nenuobodu - mes iš karto atsakytume, jog tikrai ne :).
Nuo Pulau Tioman

Saloje atrandame draugų
Įsigyvenome, susidraugavome su eile vietinių gyventojų. Turime restoranėlį kur nuolat einame pusryčiauti, į kitą visuomet einame ragauti kažko naujo vakarais. Susiradau komandą, su kuria savaitgalio vakarais žaidžiame futbolą bei ratą šio žaidimo gerbėjų, su kuriais žiūrime "Premiership'o", "Seria A", Champions League" varžybas vakarais, ir netgi naktimis :).
Nuo Pulau Tioman
Su vienu "Arsenal'o" gerbėju jau sutarėme jo maža valtele plaukti žvejotį į jūrą kai tik jis turės laisvesnę valandėlę. O ir mūsų bungalow šeimininkas puikus žmogus: visuomet linksmas, bendraujantis, besišypsantis, visus pažįstantis, nesikabinėjantis prie detalių, kartais vaišinantis mus tradiciniais malajų patiekalais.
Nuo Pulau Tioman
Kai paklausiame, galbūt jam sumokėti už jau praleistas naktis, ar gal net į priekį duoti pinigų, tai jis tik numoja ranka, linksmai pasakydamas, jog tai galėsime padaryti paskutinę diena saloje. Vis dėlto nesusilaikėme ir sumokėjome už 10 praleistų naktų. Beje, buvo sunku suskaičiuoti kiek mes jau laiko čia, nes nei laikrodžių, nei kalendorių beveik nenaudojame, net prireikė ant pirštų dienas skaičiuoti :).

Koralų rifas
Vieną dieną skyrėme snorkeling'ui netolimoje Koralų saloje. Aplankėme keletą puikių vietų, kur galėjome ne tik įvairių žuvų prisižiūrėti, bet ir virš koralinio rifo plaukti bei pamatyti vėžlius ir net ryklius.
Nuo Pulau Tioman
Nors tik vienoje vietoje pabuvus, bet pamatytas Malaizijos povandeninis pasaulis nurungė anksčiau matytus vaizdus. Ypatingai, kai saulė prasiskverbia pro žydrą, skaidrų it krikštolas vandenį ir pamatai net giliai esantį grožį.
Nuo Pulau Tioman
Keletą valandų praleidę jūroje, sustojome atsipūsti mažoje salelėje. Kalbama, jog netgi joje, ar kažkurioje gretimoje buvo filmuojama garsioji "Bounty" reklama (na prisimenat, kokosas nukrenta, atsidaro ant balto jūros smėlio, o šalia banguoja žydra jūra ir t.t.), o gal ir nebuvo filmuota:). Smėlis nerealus, baltas, minkštas, atrodytų paimtas į ranką jis ims ir ištirps.
Nuo Pulau Tioman

"Back to reality" siaubas
Vieną rytą, pusryčiaudami aptikome keletą "Time", "Newsweek" numerių. Nutarėme pasiskolinti, paskaityti kas dedasi pasaulyje, grįžti į realybę. Wow...
Nuo Pulau Tioman
Keliaujant Azijoje, ypatingai, Kambodžoje, atrodė, kad Azijos istorija bene pati baisiausia žmogiško žiaurumo atžvilgiu. Tačiau kelias dienas paskaitę kas dedasi "realiame" pasaulyje, supratome, jog niekur nėra rojaus ar kampelio pabėgti. Ta pati JAV ką išdarinėja, kas vyksta Birmoje, Madagaskare, Meksikoje, Lotynų Amerikoje, Prancūzijoje, žodžiu visur. Niekas nėra tobulas, niekur nėra geriau.
Būnant su Kotrynėle čia, atrodo, jog esame rojuje ir visos pasaulinės bėdos kažkur kitoje planetoje. Tik perskaičius visas naujienas pasidarė baisu: kas čia vyksta? Grįšime, kas bus tada. Bet kaip visada, laukti kažko (konkrečiai grįžimo, įsibėgėjimo) visuomet sunkiau nei jau būti kažkokiame sukūryje, pačiam dalyvauti. Kai pats dalyvauji, tuomet gali keisti, nors po truputį, iš lėto.
Praėjus pirmosioms "back to reality" valandoms, kiek nusiraminome, grįžome prie savo knygų, kur tokie pavyzdžiai kaip Terry Anderson'o viską sustatė į savo vietas, parodė daugelį dalykų plačiau...

Štai todėl mes ir negalime atsidžiaugti nedideliu sustojimu kelionės metu, skiriant daugiau laiko sau patiems, savo mintims, kurios banguoja tarsi jūra...
Nuo Pulau Tioman
Nuo Pulau Tioman
Nuo Pulau Tioman
Nuo Pulau Tioman

2009 m. balandžio 28 d., antradienis

Malaizija. Pulau Tioman. I dalis

Pulau Tioman primena aplankytąją Koh Pha Ngan salą: didelė, kaimeliai išsibarstę visoje teritorijoje prie gražių paplūdimių, daugybė paslaugų įskaitant nardymą, vaikščiojimą, plaukiojimą laivu, restoranus ir pan. Kaip tik to mes ir ieškojome, norėdami ilgėlesnį laiką stabtelti ir tiesiog "nusiraminti" arba "nusileisti ant žemės" :). Prieš eilę metų, žurnalas "Times" įtraukė Pulau Tioman į gražiausių salų pasaulyje "TOP 10".
Nuo Pulau Tioman

Alinta sala, dabar balansas
Palikę Robinzoną Mersing'e, rytiniu laivu išplaukiėme į Tioman'o salą. Didžiausia rytinėje Malaizijos pakrantėje, ji sutraukia būrį lankytojų, kartais būna, jog būtina užsisakyti nakvynę prieš keletą dienų, nes kitaip - atvykus galima likti nieko nepešus. "Taip tikriausiai nutiks keleto dienų bėgyje, kai daugybė malajų galvotrūkščiais išlėks iš miestų švęsdami gegužės 1-ąją", - mus perspėjo "Tioman House" savininkas, pas kurį apsistojome.
Nuo Pulau Tioman
Prieš eilę metų, žurnalas "Times" įtraukė Pulau Tioman į gražiausių salų pasaulyje "TOP 10". Nuo tada prasidėjo salos klestėjimas, kas sutapo su jos alinimu. Pagrindiniame miestelyje Tekek'e prasidėjo didžiulio uosto statybos, šalia kiekvieno atokesnio paplūdimio išaugo mažesni uostukai. Džiunglėse išminti keliukai, padaugėjo šiūkšlių.
Malaizijos vyriausybė buvo priversta susiimti ir įvesti daugybę apribojimų, kurie padėjo rasti tam tikrą balansą tarp unikalios gamtos ir turistų. Tad dabar vaikštant sala galima vėl išvysti didžiulių driežų, beždžionių ir t.t. Štai po tokios įnirtingos kovos su žmogišku noru užkariauti gamtą, mes ir atvykome čia.
Nuo Pulau Tioman

Diena be planų
Sekmadienio vidurdienį išlipome nedideliame salos uoste Air Batang, vadinamame tiesiog ABC. Pakrantė nusėta nedidelių restoranų bei svečių namų. Kepinant saulei išsirinkome "Tioman House" namuką - bungalow (čia jie vadinami "chalet"), esantį visiškai šalia jūros.
Nuo Pulau Tioman
Kaina 40 RM parai, tai beveik 30 Lt, arba 1/4 mūsų dienos biudžeto. Šeimininkas linksmas ir natūralus vyrukas, kiekvieną rytą vežiojantis dukras į mokyklą savo motoroleriu.
Maistas puikus, kiekvieną vakarą einame ragauti vis kitos tą dieną pagautos žuvies, keptos ant griliaus, restoranėlyje ant jūros kranto. Patiekta žuvis su ryžiais ir šviežiomis daržovėmis vainikuoja saulėlydžiu prie jūros užbaigiamą dieną, grįžę jau tik paskaitome knygas, pakvėpuojame gaiviu oru ir einame miegoti.
Saloje norime susireguliuoti savo rėžimą eidami anksčiau miegoti ir keldamiesi dar saulei nepatekėjus.
Nuo Pulau Tioman
Nedidele mankšta ir maudynėmis jūroje pradedame dieną, vėliau einame į tikro musulmono kavinę organizmui duoti lengų ir skanių pusryčių - košės :). Grįžę, neturėdami didelių planų, sėdėdami mūsų bungalow balkonėlyje nutariame ką šiandien veiksime: eiti pasivaikščioti į Tekek'ą, džiungles, snorkelinti ar tiesiog skaityti.

Keičiamės
Patys pastebėjome, jog tik nuvykę į Tailandą, būdami su savimi, nuolat galvodavome apie namus, ką veiksime grįžę, kaip toliau užsidirbsime, o turėdami galimybę skaitydavome "Bloomberg'ą" ar kitus portalus. Tačiau dabar jau kiek kitaip. Viskas tarsi plaukia pro šalį. Žinoma, Obama mūsų niekaip nepalieka ramybėje, tačiau ką ir kaip jis daro jau nebeanalizuojame.
Nuo Pulau Tioman
Norime išmokti netgi nebegalvoti apie rytojų, šiandien turime maisto, nakvynę, o kaip bus rytoj - pamatysime. Tai labai sunku, tačiau žingsnelis po žingsnelio - po dvidešimt metų gal ir pasieksime ko norime :). Manome, jog tikru išbandymu bus grįžimas į Lietuvą, tiksliau į darbinį ritmą. Oi, įdomu bus save stebėti :).

Džiunglės
Pulau Tioman'e oro drėgmė labai didelė (80-90 proc.), tad tikru jėgų išbandymu tapo vakarykštis ėjimas džiunglėmis iki Juara kaimelio. Nuo ankstyvo ryto išmintu takeliu ir pažymėtu žemėlapyje ėjome apie 7 km į vieną pusę, ir tiek pat atgal. Pasiėmę tris litrus vandens jautėme, jog jo pakaks.
Nuo Pulau Tioman
Prakaitas iš pradžių žliaugė visu kūnu, tačiau apsipratus ritmas susireguliavo. Atsidūrėme tarsi laidoje "Langas į gamtą": įvairiausi augalai, lankstančios aplink beždžionės, upelis, didžiuliai medžiai.
Nuo Pulau Tioman
Buvo kiek nedrąsu, bet po valandos pripratome ir netgi leidome sau atsipalaiduoti eidami ramiai, kol kelyje nesutikome vos vos matomos raudonos it prikritę lapai spalvos mažos gyvatės. Ji nušliaužė į krūmus, o galėjome paprasčiausiai ant jos užlipti. Tad nuo to momento, visą laiką žvalgėmės po kojomis ir sulėtinome tempą.
Nuo Pulau Tioman
Dar po dviejų valandų pasiekėme Juara'os nuostabų paplūdimį.
Nuo Pulau Tioman
Žydras vanduo, baltas smėlis - tarsi apdovanojimas už tokį kelią (skamba lyg būtų vargas eiti džiunglėmis - nesąmonė!) :).

Šiandien tikriausia eisime snorkelinti, o vėliau užsisakysime rytojui plaukimą iki kitos salos, kur tarp įvairiaspalvių koralų galima pamatyti ryklių, barakudų, vėžlių ir kitų jūros gyvūnų.
Nuo Pulau Tioman

2009 m. balandžio 27 d., pirmadienis

Malaizija. Melaka-Mersing

Įsėdome į dar neišbandyto patogumo "VIP" autobusą ir po keletos dienų preleisto laiko, atsisveikinome su Malaizijos sostine. Tiesiog "Must See" Melaka miestelis prie jūros, turtingesnis savo istorija nei Kuala Lumpur'as. Buvęs prekybos meka viduramžiais jis sutraukdavo aplinkinių šalių pirklius.
Nuo Melaka-Mersing

Istorinis centras
Kaip ir visada, kai Melaką atrado europiečiai, jos klestėjimui iškilo pavojus. Pirmiausia portugalai, o vėliau olandai bei britai kovęsi dėl įtakos Pietryčių Azijoje užėmė miestelį ir pavertė kovos lauku. Taip prekybos centras buvo ilgainiui perkeltas į dabartinę Jakartą.
Nuo Melaka-Mersing
Melaka niekada ir nebeatgavo turėtų turtų bei galios. Vaikščiojant po miestelį jaučiasi istorinis palikimas, senos krikščioniškos bažnyčios, buvusių įtvirtinimų griuvėsiai, muziejai. Atvykome čia norėdami pajausti "tikresnę" Malaiziją, pabėgti iš verslu gyvenančios jos sostinės.
Perkame brendį
Nors Melaka ir įsikūrusi šalia jūros, tačiau paplūdimių netoliese ir jaukių gatvelių šalia pajūrio nėra. Norėdami paplaukioti jūroje vykome daugiau nei 30 km.
Žinojome, kad tuo metu spartieji keliauninkai lietuviai Karolis ir Edita turėtų būti Malaizijoje, tačiau netikėjome, jog jie vieną vakarą pasibels į mūsų duris:). O taip nutiko - super! Įspūdžiai liejosi per kraštus, kol viską vainikavo paskutinį vakarą kartu ragautas brendžio butelis su kola. Tokį kokteilį pasiūliusiam Karoliui negalėjome atsakyti "Ne".
Tik jau buvo vakaras, apie 21:15 val., o musulmoniškoje šalyje sunku nusipirkti alkoholinių gėrimų tokiu metu. Nutarėme išbandyti laimę šalia esančiame didžiuliame prancūzų prekybos centre. Deja, alkoholio skyrius jau buvo aptvertas geltona grandine, reiškiančia, jog lietuviai šiandien liks nieko nepešę, tačiau paskutinis ketinimas išbandyti laimę davė vaisių. Pirma, parduotuvės darbuotojo paprašėme leisti mums apžiūrėti kokių gėrimų jie čia turi. Pralindę pro grandinę, apsidžiaugėme, kad yra nebrangaus vietinio brendžio (0,7 l apie 15 Lt). Puiku! Sekantis žingsnis, klausimas galbūt jis sutiktų mums tą "Kapak" brendį parduoti? Nedrąsiai apsidairęs, darbuotojas leido suprasti, jog šį vakarą jis yra linkęs rizikuoti. Ką gi. Įjungiamas kasos aparatas ir paimami mūsų pinigai, išmušamas čekis, duodamas butelis. Pergalė! Beliko rasti kolos, kažką užkąsti.
Nuo Melaka-Mersing
Taip laimingi grįžome į mūsų svečių namus degustuoti koks gi čia tas vietinis brendis... Reikia pasakyti, visai neblogas:).
Maudynės jūroje
Oi, grįžkime prie temos apie jūrą. Autobuso bei taksi pagalba susiradę jūrą, gerą pusdienį mirkome rudame sūriame vandenyje. Paplūdimyje tik mes ir vienas žvejas, o tolumoje keletas laivų. Vėliau sužinojome, jog vis dėlto, jūroje buvome ne vieni. Čia neretai sutinkamos medūzos, ir net krokodilai, kurie atplaukia maitintis iš netoliese esančios upės. Oho, tikrai nenorėjome jų sutikti.
Nuo Melaka-Mersing
Emili, o žvejas gaudo "ant krevečių" jūros žuvis, užmetęs dugninę apie 50-75 metrus. Pasakojo, jog per dieną sugauna keletą žuvų, kai kurios sveria daugiau nei 10 kg (jeigu galima tikėti žveju:)).
Nuo Melaka-Mersing
Skanioji "laksa"
Pasimaudę ir pabendravę su žveju nutarėme vykti "namų" link. Taksi vairuotojas jau buvo čia. Labai nenorėdamas jis sutiko su Karolio pasiūlyta mažesne kaina ir atvežė mus iki pat Melakos China Town'o. Laikas vakarieniauti. Einant jaukiomis, siauromis gatvelėmis akimis ieškojome šaunios vietelės pavalgyti.
Nuo Melaka-Mersing
Kairėje pusėje pamatėme iškabintas skaniai atrodančio maisto nuotraukas bei patrauklias kainas. Atvykę iš Indonezijos, lietuvaičiai pasiūlė paragauti ten populiarios sriubos "laksa".
Nuo Melaka-Mersing
Mmm, atnešė aštrią sriubą su makaronais, vištiena, tofu, daržovėmis, kokoso pienu. Ji tokia skani, jog skaniausiųjų sriubų saraše stirpiai susvyravo konkurentų neturėjusios tailandietiškos "tom yam" sriubos vieta. Kitą dieną vėl čia atėjau, o dar kitą dieną... ir vėl atėjau, paragauti įdomių ledų: smulkintas ledas (užšaldytas paprastas vanduo) užpilamas kokoso pienu bei šokoladu, o indelio apačioje laukia netikėtumas - pupelės su žaliais makaronais:).
Nuo Melaka-Mersing
Robinzonas
Mūsų laikas Melakoje po truputėlį artėjo į pabaigą, iki paskutinės akimirkos nežinojome kur vyksime, kol po dviejų dienų praleistų pildant VMI deklaracijas (ačiū Vaiduke už pagalbą), pusryčiaudami apsisprendėme.
Prieš apsisprendimą trumpai apie pusryčius:). Prekybos centre nusipirkome avižinių dribsnių, sėlenų, iš vietos prekeivių riešutų bei razinų, o medaus jau turėjome, tad jau kurį laiką gaminamės tokius skanius pusryčius. Energijos užsikrauname gerai daliai dienos, o dar ir vitaminų gėrimą atnaujinome, nes pradėjome jausti, jog negauname visko su maistu. Nors valgome daugybę daržovių bei vaisių.
Taigi, po keletos dienų praleistų šiame malajų, kinų, indų, europiečių miestelyje, siauromis gatvelėmis, nutarėme savaitei vykti į Tioman'o salą Malaizijos pietryčiuose (apie ją daugiau kitame rašinėlyje:)).
Norėdami šią salą pasiekti atvykome į pajūrio miestelį Mersing'ą. Jame netikėtai sutikome įdomų žmogų Omar'ą. Apsistojome jo svečių namuose, kur miegojome su visokiais vabzdžiais, kandusiais visą naktį. Pasirodo, jis puikiai žino Lietuvą (sakydami iš kur esame, tuo netikėjome), nes konsultavo laidos "Robinzonai" prodiuserius, Vytautą Kernagį (amžinąjį atilsį).
Nuo Melaka-Mersing
Apžiūrėjome nuotraukas iš šių filmavimų. Įspūdinga, kai kažkur keliauji ir netikėtai sutikti tokį žmogų. Jis padėjo dar daugybei išlikimo TV laidų, nes daugelis jų filmuota šalia esančiose salose.

Ryte išvykome į Tioman'o salą.
Nuo Melaka-Mersing

2009 m. balandžio 22 d., trečiadienis

Malaizija. Kuala Lumpur

Kuala Lumpur'ą pavadintume viena iš visos Azijos galimų sostinių. Čia kaip niekur kitur suplaukia žmonės iš šio žemyno ir viso pasaulio. Matai einantį kiną ir indą, europietį, australą. Vienoje miesto dalyje įsikūręs "China Town'as", o už keletos gatvių jau stovi indiška šventykla arba krikščioniška bažnyčia. Visi gyvena, visi sugyvena, panašiai kaip ir Vilniuje, čia tik mastas didesnis.
Nuo Kuala Lumpur

Kažkam į kišenę
Ir džiaugėmės, ir buvo kiek gaila palikti Kambodžą, kai skyrėme jai varganas 11 dienų. Bet bilietai nusipirkti, o tuk-tuk'as jau veža Phnom Penh'o oro uosto link. Sumokame sutartus 5 USD, dėl jų vairuotojas mūsų laukė prie viešbučio apie pora valandų. Dar yra kiek laiko, nutariame pasėdėti dar šiame karštame ore, tačiau laikas nenumaldomai artina mūsų skrydį. Įeiname į vėsų oro uostą, priduodame bagažą ir jau buvome beeiną prie savo vartų, kai netikėtai pamatome užrašą, kuris reiškia, jog visi norintys išskristi turi susimokėti po 25 USD. Kodėl, už ką, kam? Nesuprantama. Pasidaro labai pikta, bent jau būtų į bilietą įskaičiuota, o čia dabar še, nei iš šio, nei iš to - mokėk tokius pinigus, tiksliau, kam mokėti, čia matytiems "Lexus" vairuotojams?
Niekur nedingsi, sumokame, ir jau nebelieka to didelio noro dar čia pasilikti, na pasilikti nebent kur kaime, kad nematyti šio didelio skirtumo bei neteisybės sostinėje arba Siem Reap'e. Lėktuvas vėluoja daugiau nei valandą, be paaiškinimų pralaukiame ir pakylame.
Nebereikia kovoti dėl išgyvenimo
Skrydis trunka vos kelias valandas ir mes pro langą pamatome apšviestą Malaizijos sostinę su bokštais dvyniais, kažkada buvusiais aukščiausiu pastatu pasaulyje.
Nuo Kuala Lumpur
Paliktas Phnom Penh'as jau atrodo mažytis ir tamsus žvelgiant iš debesų. Kuala Lumpur'o oro uostas aukščiausio lygio, visi keleiviai palydimi paslaugių ir angliškai nepriekaištingai kalbančių darbuotojų. Po keleto akimirkų laisvi po visų patikrinimų galime eiti kas sau. Mūsų niekas prie vartų nepasitinka, todėl tenka patiems ieškoti kelio iki miesto centro, jau vėlus vakaras.
Štai, mums iš kairės moteris, pakviečia prie savo langelio ir pasiūlo jos įmonės paslaugas, už 8 RM (1 RM apie 0,73 Lt) autobuso bilietus iki miesto centro. Šaunu, tik ar neapgaus? Šis atsargumas po truputėlį išgaruoja ilgėliau pabuvus Malaizijoje, čia viskas kiek kitaip, apie tai toliau, tad neišjunk kompiuterio:).
Greitkelis, autobusas, gerovės lygis - ženkliai aukštesnis už prieš tai lankytas šalis. Jautiesi tarsi būtum Europoje, tik tave supa kiniečiai, indai ir malajai.
Nuo Kuala Lumpur
Tai ir šiek tiek neįdomu, viskas labai reglamentuota, netgi nepalikta vietos taksistų apgaulėms. Nusiperki bilietuką oro uoste iki tau reikiamos zonos, jį įduodi taksistui ir jis pristato iki vietos be jokio nereikalingo rato ilgomis gatvėmis.
Nuo Kuala Lumpur
Tai praranda dalį šarmo, išjungi savo išgyvenimo receptorius, atsiduodi į rankas griežtai kontroliuojamai aplinkai ir plauki pasroviui. Jeigu nori kur nors nuvykti, visi kalba angliškai, tad nebereikia bendrauti rankų judesiais, jeigu reikia nusigauti į kitą miestą, autobusai puikūs, jie greitai atveža kur reikia, šalis maža, tad nėra tokios populiarios naktinės kelionės, o čia juk tiek nuotykių nutinka, niekas neužveža į pakelės restoranėlį,
Nuo Kuala Lumpur
gatvės prekeiviai nebegriebia už rankos prašydami iš jų pirkti, nes tu neesi jiems tas duonos kąsnio garantas, esi tik vienas iš daugelio, nuo tavęs jie nepriklauso, viešbučiuose tavęs nesulaiko nuolaidomis, netgi parodo ranka kitą viešbutį, jeigu pasakai, kad nori pasieškoti kažko kitko, ir t.t.
Vaisiai
Matote, kokie pasidarėme išlepę nuotykiams:). Čia reikia įdėti daug daugiau pastangų, kad nutiktų kažkas tokio, apie ką mums ateityje būtų įdomu prisiminti, o Jums mielieji, paskaityti. Baisu!:) Bet! Užtenka guodimosi, grįžtame prie sostonės - Kuala Lumpur'o.
Atvykę į centrą, apsistojome ne itin kokiame, brangiame hostel'yje "La Village". Kainavo 35 RM, o apie tai ką gaudavome dvigubai pigesniuose hostel'iuose Kambodžoje ar Vietname nėra ką ir kalbėti. Gerai, kad buvo kabelinė, galėjau nusivilti pasižiūrėjęs "Porto" ir "Villareal" žaidimą. Na nieko. Užtat, sutikome nuostabių žmonių, o tik išėjus į gatvę rytais, vyrukas pardavinėjo nuostabius vaisius, kur gabalėlis tekainavo 1 RM - labai gerai, tai greitai tapo tradiciniais pusryčiais. Pasiimi visokiausių vaisių už 10 RM, ir mėgaudamasis pavalgai.
Nuo Kuala Lumpur
Gatvės maistas taipogi nebrangus ir nerealus, nors pirmą kartą pavalgėme net už 30 RM, ir išsigandome, pagalvoję, kad čia visur tiek reikės mokėti. Tačiau netrukus pastebėjome, kad nedideliuose indiškuose restoranėliuose skaniai ir sveikai pavalgyti galima už 3-4 Lt, tik be lazdelių, mums ten neleido jomis naudotis. Pagaliau atradau visur ieškotų riešutų, ganėtinai nebrangiai, todėl prisipirkome iki soties.
Tikru maisto šedevru tapo moliniame puode kepti ryžiai, vištiena, prieskoniais, mmm (Martynai, dar nežiūrėjome Tavo atsiųsto filmuko apie mėsą, nes norėjome atsivalgyti šio produkto:)).
Nuo Kuala Lumpur
Nuo Kuala Lumpur
Visos Azijos sostinė
Malaizijos sostinė mus pasitiko pakankamai nedideliu karščiu (apie +30 C), bet beprotiška drėgme (80-85 proc.). Tad pirmą dieną vaikščiojome tarsi su šlapiu skuduru priploti, net nėjome iki bokštų, tik pasivaikščiojome parkeliu, apėjome islamiškas šventyklas, pro langus apžvelgėme keletą meno parodų, viską atidėdami kitoms dienoms: "Rytoj".
Ir štai atėjo rytojus, diena skirta dideliems žygiams. Pirmasis mūsų kelyje "Petronas Twin Tower'is". Tituluojamas Malaizijos pasididžiavimu, aukščiausiu "Twin" pastatu (nes aukščiausiojo titulą iš jų perėmė Taivano statiniai). Ir ne veltui. Matytas tik per TV, statinys įkvepia, jeigu mes didžiuojamės mūsų "Europos" pastatu (pats dar buvau atvežęs keletą svečių prie jo, didžiuodamasis), tai čia - pasaulinio lygio objektas.
Nuo Kuala Lumpur
Jeigu ateini anksti iš ryto, tave nemokamai pakelia į šiuos pastatus jungiantį koridorių. Viskas, viskas pradedant pačiu bokštu ir baigiant šalia esančiu dirbtiniu parkeliu verta dėmesio ir norisi žiūrėti ir žiūrėti, kartais įgnybti sau, kad jau esi čia - Malaizijoje. Ėjome čia beveik kiekvieną dieną kol buvome sostinėje, ir vakarais:).
Nuo Kuala Lumpur
Beje, šalia stovi puikus "Traders Hotel", kuriame privalo apsistoti kiekvienas iš Lauros departamento:).
Apskritai, Kuala Lumpur'ą pavadinčiau viena iš visos Azijos galimų sostinių. Čia kaip niekur kitur suplaukia žmonės iš šio žemyno ir viso pasaulio. Matai einantį kiną ir indą, europietį, australą. Vienoje miesto dalyje įsikūręs "China Town'as", o už keletos gatvių jau stovi indiška šventykla arba krikščioniška bažnyčia. Visi gyvena, visi sugyvena, panašiai kaip ir Vilniuje, čia tik mastas didesnis.
Nuo Kuala Lumpur
Nepasakosiu daug apie miesto prabangą, švarą ir kitus didžiųjų europietiškų miestų atributus, patys viską savo akimis esate matę. Tik šalia jau matytų vaizdų pridėkite azijietiškų prieskonių, islamą:).