MES JAU NAMUOSE! :)

MES JAU NAMUOSE! :)
Vienos kelionės prasidėjusios 2009-01-12 Vilniuje, vienas etapas baigtas 2009-07-03 Kaune. Visi aprašymai, visos nuotraukos Jūsų dėmesiui:)

2009 m. gegužės 23 d., šeštadienis

Indonezija. Bukit Lawang

Pačios džiunglės nuostabios, nors ir ėjome išmintu takeliu, tačiau toliau jos atrodė nepaliestos, laukinės. Užlipę į aukščiausią kalno viršūnę pamatėme puikų panoraminį vaizdą. Bet visų labiausiai įstrigo tas medžio šakų linkimas tolumoje, kai žinai, kad kažkur netoliese yra laukinis orangutangas ar gibonas.
Nuo Bukit Lawang

Nematyti vaizdai
Vietiniu autobusu atvykome į Bukit Lawang'ą. Sutikome apžiūrėti kartu važiavusiojo žmogaus siūlomus "Indah" svečių namus. Viskas tvarkoje, nuostabi šeimininkė, puikus maistas, tad netrukus juose ir įsikūrėme.
Miestelis visiškai kitoks, vaizdai niekur anksčiau nematyti: teka srauni kalnų upė, aplink stovi daugybė medinių namelių, pastatytų ant aukštų medinių atramų, keletas kabančių tiltelių per upę, vienas jų kiek didesnis. Namai toliau ir aukščiau nuo upės pastatyti dėl to, jog šis miestelis stipriai nukentėjo per 2003 m. potvynį, kai dalis namų buvo nunešti srovės.
Nuo Bukit Lawang
Gyventojų Bukit Lawang'e tik 600, o iš jų kas šeštas dirba gidu džiunglėse, tad konkurencija milžiniška.
Savo svečių namuose ragavome skaniausių "ever" čia pat nuskintų vaisių (ypatingai mango) ar daržovių (ypatingai avokado) sulčių, o vaisių salotos mus tiesiog pribloškė - dviese vos jas įveikėm (kaina 5 Lt).
Nuo Bukit Lawang
Nuo Bukit Lawang

Istorija apie du gidus
Čia atvykstama dėl dviejų priežasčių: džiunglių ir orangutangų. Norėdami pamatyti abu, nutarėme sekančią dieną vykti į vienos dienos treką džiunglėmis lydint patyrusiam gidui. Jį pasirinkti yra vienas kertinių gero treko dalykų. Tai darydami patyrėme vieną nuotykį.
Mus atvedęs vyrukas (pavadinkime jį - Ed) pasisiūlė pats pabūti gidu, kad tik mus įtikintų jis atvertė mums albumus su rekomendacijomis, surinktomis iš kitų keliautojų, nuostabiai aprašiusiųjų patirtus įspūdžius. Tačiau aprašymai buvo keleto metų senumo, be to, visi gyrė ne jį, o kitą gidą, todėl nutarėme geresnio gido paieškoti miestelyje.
Nuo Bukit Lawang
Ilgai ieškoti neteko, šalia esančiuose svečių namuose administratorius pakvietė 15 metų patirtį turintį gidą, keletą kartų vedusį keliautojus net į 15 dienų trekus džiunglėmis (pavadinkime jį Odi). Jis mums iš karto patiko. Nedelsiant sutarėme vykti rytoj iš pat ryto visi kartu. Kadangi trekų kainos nustatytos valstybės (1 diena vienam 25 eurai, taip, eurai, Indonezijoje protingai susiejo paslaugų kainas su tvirtai besilaikančiu euru, kai visur kitur dar pasilikta prie USD), nesiderėjome, bet nuodugniai išdėstėme ko norime.
Pamanėme, jog būtų gerai apie tai informuoti Ed'ą. Nuėjau, ir pasakiau, jog jau sutarėme vykti į treką su Odi. Jis kiek sutriko, bet greitai susivokė ir paprašė leisti susitikti su mūsų naujuoju gidu, kad jis esą galėtų pasikalbėti dėl apsijungimo su jo paties vedama keliautojų grupe dienos pabaigoje dėl pigesnio grįžimo atgal į miestelį visiems kartu. Gerai, sutikau, juk nesunku.
Odi pamatęs, kad ateinu su Ed'u kiek nustebo. Jie persimetė keleta žodžiu savo kalba, o kadangi mes jau buvome viską sutarę dėl susitikimo ryt 7 val. ryte, atsisveikinome ir išėjome. Palikome juos toliau kalbėtis.
Nuo Bukit Lawang
Grįžus Ed'ui, paklausiau ar nebuvo kažkokių nesusipratimų. "Viskas tvarkoje", atsakė jis. Tad mes pavakarieniavome, ir nekanktraudami pamatyti orangutangus laisvėje, užmigome.
Kaip ir sutarta, papusryčiavę dribsnių košės ir išgėre šviežių avokadų sulčių, 7 val. ryte mes jau laukėme Odi prie savo kambario durų. Tačiau prie mūsų priėjo Ed'as ir pasakė, jog Odi atsisakė mus vesti į treką, todėl jis pats yra pasirengęs mums pagelbėti. Negali būti! Sumokėjome depozitą, be to, Odi pasirodė labai šaunus vyrukas, bent jau būtų perspėjęs mus pats asmeniškai. Kadangi pasirodė labai įtartina, norėjome atsisakyti Ed'o paslaugų ir išsiregistruoti iš jo svečių namų, tačiau mes juk norime į džiungles, nukentėtume tik mes patys. Tad sukandę dantis po ilgos kalbos, sutikome, tik su salyga, jog ne jis, o kažkas kitas mus vestų į džiungles. Susitarėme.
Tik tos pačios dienos pabaigoje po treko sutikę Odi sužinojome, jog Ed'as ne tik mums pamelavo, bet ir pačiam Odi, pasakęs jam tos pačios dienos vėlų vakarą telefonu, jog tai mes atsisakome jo paslaugų ir einame į treką su Ed'u. Visiškas absurdas. Likusias dienas jau nebesutikome Ed'o, ir gerai. Nors ką čia bepyksi.

Orangutangai, gibonas...
Taigi. Į treką leidomės su gidu, vardu Ling (reiškiančiu - beždžionė) jo pagalbininku ir airiu, jau du metus keliaujančiu po Pietryčių Aziją ir dirbusiu Australijoje. Mūsų šaunus kvintetas įžengė į džiungles. Ling'as 7 metus dirba gidu, yra matęs netgi tigrą, dramblius šiose vietovėse, o jo pagalbininką apkandžiojo įpykusi orangutangė su vaiku - Mina. Tad patekome į patyrusių profesionalų rankas - valio!
Nuo Bukit Lawang
Pakeliui aplenkėme pagyvenusių olandų grupelę, įdomu, jog gidų buvo daugiau nei pačių turistų, kurie reikalavo išskirtinio dėmesio bei pagalbos, aplenkėme ir "rubber" medžių giraitę.
Nuo Bukit Lawang
Štai mes vietoje. Didelis ženklas žymi nacionalinio parko teritoriją - tai orangutangų ir kitų gyvūnų teritorija.
Ling'as tarsi beždžionė pradėjo skleisti įdomius garsus, o jo pagalbininkas nešinas bananų keke nubėgo priekyje mūsų. Neužilgo sušlamėjo medžių viršūnės, pradėjo linkti šakos ir pamatėme pirmuosius orangutangus. Nepaprasta! Šeimos galva - didelis patinas - nusileido visiškai šalia mūsų, kad pasiektų vėliau jam duodamą bananą. Žinome, jog tai neleistinas dalykas, vilioti šiuos gyvūnus maistu laisvėje, tačiau mes keliautojai patys dėl to kalti: juk norime pamatyti orangutangus. Gerai bent jau, kad maitinami jie bananais, tuo pačiu maistu, kurį jiems duoda visi žmonės, dėl to, beždžionės vis tiek priverstos ieškotis pačios kitokio maisto, netampa priklausomos nuo maitinimo, nes vien bananai ir joms pabosta.
Nuo Bukit Lawang
Vienas, du, trys, kol dienos pabaigoje suskaičiuojame pamatę daugiau nei dvylika orangutangų (iš jų dalis visiškai laukinių gyvūnų, vieną itin didelį orangutangą, piktą mamą - Miną, nuo kurios turėjome tiesiog bėgti, nes buvo labai agresyvi), vieną baltą giboną, kelias šoklias beždžionėles, makakas, vėžlį. "You are very lucky", - tai kartojo vėliau kiekvienas sutiktas gidas, nes retai kada pavyksta pamatyti tokią gausą gyvūnų vienos dienos treko metu.
Nuo Bukit Lawang
Nuo Bukit Lawang
Nuo Bukit Lawang
Pačios džiunglės nuostabios, nors ir ėjome išmintu takeliu, tačiau toliau jos atrodė nepaliestos, laukinės. Užlipę į aukščiausią kalno viršūnę pamatėme puikų panoraminį vaizdą. Bet visų labiausiai įstrigo tas medžio šakų linkimas tolumoje, kai žinai, kad kažkur netoliese yra laukinis orangutangas ar gibonas.
Nuo Bukit Lawang
Visos dienos kelionę vainikavo raftingas ant didžiulių padangos kamerų kalnų upe.
Nuo Bukit Lawang
Grįžę pavalgėme, pažaidžiau vietos futbolą (žaidžiamas kaip tinklinis, mažu kamuoliuku) ir greitai užmigome kupini įspūdžių.

Dvi asmenybės
Atsikėlę neturėjome jokių planų, jie mus patys pasirinko ir supažindino su dviem įspūdingomis asmenybėmis.
Pirma - senukas. Jeigu matėte filmą "Stardust", tai atsimenate senuką, saugojusį praėjimą į magišką miestą. Labai panašų sargą mes sutikome beeidami į uolą, kupiną šikšnosparnių ("Bat Cave"). Jis mus pasitiko miegodamas, tik išgirdęs mus, kai priėjome visiškai šalia, jis atsibudo, ir savo senu kūnu atsisėdęs, leido suprasti, kas čia šeimininkas. Ištiesėme jam po 5.000 Rp už patekimą į uolą. Iš lėto apžiūrėjęs kupiūras, rankos mostu parodė, kad jau galime eiti pro šalia jo esančius vartelius. Toks nerealus vaizdas.
Nuo Bukit Lawang
Antra - olandė, įkūrusi Bukit Lawang'e vaikų namus. Jos vyras išgyveno didžiulį potryvnį prieš keletą metų, savo akimis viską matęs, grįžęs į Olandiją, nutarė su žmona kartu stipriai dirbti du metus, kad galėtų čia įsigyti žemės ir pastatyti prieglaudos namus tėvų netekusiems vaikams. Tik po kurio laiko jie pradėjo gauti lėšas ir iš fondų. Pragyvenimui susigalvoja įvairiausių veiklų, moko ir rūpinasi vaikais. Kažkas nepaprasto.
Nuo Bukit Lawang

Pasikrovę tokių teigiamų emocijų, išvykome į Berastagi miestelį, įsikūrusį dviejų didelių ugnikalnių papėdėje.
Nuo Bukit Lawang

3 komentarai:

Unknown rašė...

Sveiki, mielieji,
ooo, aciu uz palaikyma atvykus i Indonezija. Dziugiai galime pranesti, jog esame visiskai aklimatizavesi ir pilni entuziazmo, jegu, noro tesiame savo kelione. Isgijome po keletos dienu, kai atvykome i dziungles:).

G&V, Antakalnio draugai, mes jau buvome nutare, jog kelioms dienoms i dziungles nevyksime, bet Jusu entuziazmas ir patarimas, mus priverte persigalvoti!!! Kai tik bus galimybe, mes eisime i treck'a kelioms dienoms!:) Matote, kokia itaka mums darote net ir uz juru mariu budami:)))

Siunciame visiems didziausius linkejimus!!!

Rytis&Kotrynele

karolis rašė...

va va, pazistama teritorija, mes irgi turejom progos susipazinti su Indonezijos gyventoju bandymais isdurti - atvirai ir tiesiai i akis, nagluma ten.. Atsargiai su transportu - ten jie ypac isdurineja:)

Anonimiškas rašė...

Ryti ir Kotryna,
a gdie moj kampot?
Taigi prizas buvo pazadetas praejusiame bloge. kazkaip jokiu komentaru apie juos :)
jei rimtai - tai dideli linkejimai.
Barca laimejo - ko dar reikia :)
Aurims