MES JAU NAMUOSE! :)

MES JAU NAMUOSE! :)
Vienos kelionės prasidėjusios 2009-01-12 Vilniuje, vienas etapas baigtas 2009-07-03 Kaune. Visi aprašymai, visos nuotraukos Jūsų dėmesiui:)

2009 m. kovo 15 d., sekmadienis

Vietnamas. Sapa - Hanoi

Kinija - Vietnamas. Lao Cai
Visą naktį autobusu važiavom iš Kunming'o į Hekou miestelį prie Kinijos sienos. Antrą naktį iš eilės nakvoti autobuse ne taip patogu, todėl tikėjomės kuo greičiau kirsti sieną ir Vietname kur nors netoliese apsistoti, pasinaudoti dušu ir kiek pailsėti. Autobusas pasiekė Hekou trimis valandomis vėliau, nei planuota, ir mes nedelsdami nuėjome ieškoti, kur gi ta siena. Ji visai šalia, Kiniją ir Vietnamą skyrė nedidelis tiltas. Iš Kinijos pusės buvo nusidriekusi didžiulė eilė vežimų, pilnų visokiausių gėrybių, ir bobulyčių su krepšiais. Gerai, kad mums nereikėjo laukti šioje eilėje, nes kertantiems sieną be prekių buvo atskiras praėjimas. Pareigūnui pareikalavus parodėme, kokias knygas nešamės. Turėjom daug knygų, todėl LP apie Kiniją paslėpėm giliau (buvom skaitę, kad ją gali konfiskuoti), parodėm visas kitas knygas. Nors viena iš knygų "Wild swans" yra uždrausta Kinijoj, bet jie neturėjo jokio sąrašo, todėl kiek pavartę ir pažiūrėję nuotraukas knygoje, grąžino. Dar kažkodėl įtariai paklausė, ar mes kalbam kiniškai. Ne, kinų kalba labai sudėtinga, mokam pasakyti tik "sveiki" ir "ačiū", todėl netrukus galėjome eiti per tiltą :)
Vietname jau mūsų kuprinių niekas netikrino, parodę pasus su vizomis ir užpildę trumpas anketas galėjome eiti.
Tik išėjusius mus pasitiko daugybė vairuotojų ant motorolerių, siūlančių pavėžėti. Iki miestelio tik du kilometrai, todėl nusprendėme nueiti patys. Aišku, jei tikėtume šiais vairuotojais, iki miestelio yra 10 kilometrų, o eiti reikia 2 valandas :) na, bet mūsų po Tailando ir Kinijos taip lengvai neapgausi.
Lao Cai yra nedidelis miestukas prie sienos, nelabai yra ką jame žiūrėti (išskyrus stebėti vietinius, kas labai įdomu, atvykus į naują šalį). Nusprendėm porai dienų vykti į Sapą, esančią už 40 km., o prieš tai sužinoti, koks traukinių grafikas į sostinę Hanojų.
Susiradom traukinių stotį. Nors buvo 11 valandų, ji nedirbo. Prie mūsų iškart "prisistatė" vietinis žinovas, pasakęs, kad stotis atsidarys 14 val., o jis mums gali pasiūlyti ir viešbutį, ir traukinio bilietus. Atsisakėme jo paslaugų, ir nesulaukę, kol atsidarys stotis, nuėjom į autobusų stotį. Ji irgi nedirbo! Dar kartą atsisakėme važiuoti su motoroleriais. Šiaip taip susiderėję su autobuso vairuotoju, kad nuvežtų mus abu į Sapą už 100.000 dongų, susėdome į autobusą. Vietname mes milijonieriai :) 100.000 dongų ~ 15 Lt. Beveik visur galime atsiskaityti ir doleriais, todėl nešiojamės pinigus dviem valiutomis, ir atsiskaitome kaip patogiau. Įsėdę į autobusą dar beveik valandą laukėme, kol autobusas "užsipildė" - įsėdo tik pora žmonių, bet įvairių siuntinių ir prekių buvo prikrauta iki viršaus. Skėčiai, dirbtinių gėlių puokštės - ko tik ten nebuvo :)
Sapa debesyje
Į Sapą kilome aukštyn kalnų keliu apie porą valandų. Vaizdai įspūdingi - ryžių terasos, kalnai. Deja, kylant vis aukščiau, matomumas blogėjo. Visa Sapa buvo debesyje. Labai drėgna ir viskas matėsi tik ~30 metrų spinduliu. Visai smagu - eini gatve ir vis stebi, kaip išnyra žmonės, įvairūs pastatai, parkeliai, ežeras, bažnyčia.
Sapa yra nedidelis miestelis kalnuose, daug lankomas turistų ir vietnamiečių. Daugybė viešbutukų ir jaukių kavinukių. Rekomenduojama keletas maršrutų po ryžių terasas, aplankant mažus kaimelius. Kadangi nieko nesimatė, nebuvo prasmės eiti šiais maršrutais.
Viešbutuko personalas mus tikino, kad kitą dieną jau bus geras oras. Kitą rytą tikino, kad po pietų išsigiedrys. Ir t.t. :) Vis dėlto nusprendėme vykti į Hanojų, nes turbūt čia gero oro būtume laukę keletą dienų. Vėliau iš kito keliautojo sužinojome, kad jis išsinuomojo motorolerį ir pakilo dar aukščiau į kalną, virš debesies, ir tada jam atsivėrė nuostabūs vaizdai, dėl ko ir garsėja ši vieta. Gaila, kad mes nesugalvojom taip padaryti. Kažkiek pamatėm pro autobuso langą.
Sapoje dar įsigijome LP Vietnamo gidą. Apsidžiaugėm, kad nauja, dar įpakuota knyga kainavo 10 dolerių, tačiau išpakavę pamatėm, kad tai ne originalas, o kopija. Tekstas, nuotraukos ir žemėlapiai ne tokie ryškūs, nors visa informacija knygoje ta pati, nieko netrūksta. Ir sutaupėm - originalo kaina 24 doleriai. Tik nelabai smagu, kad prisidėjom prie šio piratinio verslo.
Hanojus
Į Hanojų vykome naktiniu traukiniu. Įpratusius prie Kinijos traukinių, šis traukinys kiek nuvylė. Toks pats, kaip mūsų rusiški "elektryčkos" :) Atvykome 4.30 ryte, dar neišaušus. Traukinyje susipažinome su keliautoju iš Australijos, jis mus ir nuvedė į backpacker'ių kvartalą, kur susiradome kambarį. Nelabai jauki vietelė, bet sostinėje už 10 dolerių ir neverta kažko tikėtis.
Čia Vietname visur pilna motorolerių, mašinų palyginus mažai. Buvom užėję į YAMAHA motorolerių parduotuvę, tai kainos apie 2000 - 3000 Lt. už naują. Nežinom, kiek Lietuvoj, bet pagalvojom, kad pigu. LP parašyta, kad Vietname iš viso važinėja apie 10 milijonų motorolerių (gyventojų - 84 milijonai).
Nedrąsu buvo vaikščioti Hanojaus gatvelėmis, visą laiką dairėmės, kur eiti. Motorolerių nesuskaičiuojamos daugybės. Įsivaizdavimui, siūlom pažiūrėti šį filmuką:

Motorolerių vairuotojai vis šūkauja "hello, motorbike", siūlydami pavežti, o dar ten yra ir kitokių transporto priemonių - pusiau dviračių, pusiau vežimėlių. Vieną vakarą šiuo triratuku apvažiavome po senamiestį. Pagaliau pamatėme ir siaurus senamiesčio namelius, nes vaikščiodami ir visą laiką besidairydami aplinkui, laviruodami tarp motorolerių, nepakeldavom akių aukštyn :)
Dėl motorolerių miestas labai triukšmingas. Visi tik pypsi, ūžia, rytais anksti pabusdavome nuo šių garsų. Visas senamiestis yra kaip nesibaigiantis turgus, daugybė kioskelių, parduotuvėlių, neįsivaizduoju, kas čia perka tiek maisto, rūbų ir kitokių daiktų. Ir kiekvienas pardavėjas kviečia pažiūrėti jo prekių ir pirkti, pirkti, pirkti...
Hanojuje aplankėme Literatūros šventyklą ir etnologijos muziejų, panašų į Rumšiškes - įvairaus tipo gyvenamieji namukai iš skirtingų Vietnamo regionų. Įdomu, pusę dienos praleidome šiame muziejuje.
Muziejuje ir miesto parkuose matėm kelioliką ką tik susituokusių porų su fotografais. Išsipuošę jie kantriai pozavo prie senoviškų namukų, ežero, šventyklų. Keistoka, kad fotografavosi tik pora, be tėvų ir draugų, kaip įprasta pas mus :)
Šiaip pačiame Hanojuje nėra daug ką žiūrėti, tiesiog įdomu pabūti pačiame mieste, tarp pypsinčių motorolerių :)
Vieną vakarą išėję pasivaikščioti radom vieną aludę - kioskelį, šalia kurios palei gatvę tiesiog išstatytos plastmasinės kėdės.
Stiklinė alaus - tik 50 ct. Kompanija įvairiausia - izraelietis, britai, airiai, amerikiečiai, vokiečiai. Neskaičiavom, kiek stiklinių alaus išgėrėm tą vakarą :) Izraelietis guodėsi, kad musulmoniškos šalys Malaizija ir Indonezija jo neįsileidžia. Papasakojo apie savo kelionę į Indiją, kad ten susipažino su pora lietuvių. Pagaliau! Visi kiti sakė, kad mes pirmi jų sutikti lietuviai :) Po jo pasakojimų užsinorėjome į Indiją :) bet jau turbūt kitą kartą...
Vietnamas. pirmi įspūdžiai
Po Kinijos nustebino, kad Vietname jau Lao Cai miestelyje sutikom daugybę užsieniečių. Kol kas iš Lietuvos nėra populiaru vykti atostogauti į Vietnamą, bet panašu, kad už poros metų ši mada ateis ir pas mus (kai dauguma jau bus aplankę Tailandą). Teisingas pastebėjimas blog'o komentaruose, kad tiek Tailandas, tiek Vietnamas labai į turistus orientuotos valstybės, o vietiniai į užsieniečius žiūri kaip į pinigų maišus. Negali tikėti niekuo, ką išgirsti iš vietinių, nes nežinai, ar tai tiesa, ar tiesiog melas, siekiant kažkokiu būdu pasipelnyti. Tas šiek tiek vargina, nes visą laiką turi būti budrus ir tikrinti, ką išgirsti. Kita vertus, teigiamas dalykas, kad beveik visi moka kažkiek kalbėti angliškai, todėl žymiai lengviau susikalbėti nei Kinijoj.
Lyginant su Tailandu ir Kinija, nakvynė čia mums kainuoja pigiau. Hanojuje už kambarį su TV ir atskiru vonios kambariu už naktį mokėjome 10 dolerių, o Sapoj - 5 dolerius. Nors vasarą, sezono metu, kainos turbūt čia gerokai aukštesnės.
Nakvynė pigesnė, o maistas brangesnis. Vidutiniškai pietūs mums abiems čia kainuoja 20 Lt., kai Kinijoj ir Tailande dažnai papietaudavom už 10 Lt. Aišku, ne restoranuose :) Bet nesiskundžiam, maistas čia labai skanus, neaštrus, vėl kitoks. Įdomu visko paragauti. Skrandžiai kol kas atlaiko (beveik) visus eksperimentus :)
Dar nelabai gerai keliautojams, kad nėra valstybei priklausančių turistų informacijos centrų, kaip pavyzdžiui Tailande. Vietname visi "informacijos centrai" yra privatūs, darbuotojai suinteresuoti tik parduoti ekskursijas, todėl jais niekaip negali pasitikėti. Kinijoje daug pagelbėdavo hostel'ių personalas, duodavo žemėlapių, paaiškindavo, kaip visuomeniniu transportu pigiai nuvykti į tam tikras vietas, o čia gali pasiūlyti taksi paslaugas (kaina neprognozuojama) arba išsinuomoti motorolerį... Belieka kažkiek pasitikėti "Lonely planet", sutiktų keliautojų patirtimi ir, aišku, labiausiai - nuojauta.