MES JAU NAMUOSE! :)

MES JAU NAMUOSE! :)
Vienos kelionės prasidėjusios 2009-01-12 Vilniuje, vienas etapas baigtas 2009-07-03 Kaune. Visi aprašymai, visos nuotraukos Jūsų dėmesiui:)

2009 m. birželio 23 d., antradienis

Indonezija. Gunung Bromo - Probolinggo

Susirinko daugybė žmonių, džipų atrodytų milijonas, jais nusėtas visas kelias. Visi žiūrime į dangų, tarsi laukdami kažkokio išganymo. Visi susikaupę, rimtų rimčiausi. Štai pasirodo pirmieji spinduliai. Saulės pakilimas pasitinkamas ovacijomis - juk dėl to čia ir susirinkta. Valio!
Nuo Gunung Bromo-Probolinggo

Ilga kelionė ir beprotiškas vairavimas
Apsveikę išvykstame iš Yogya link Bromo ugnikalnio. Dviejų dienų kelionė, nakvynė mums kainuoja apie 60 USD dviems.
Šeši keliautojai patogiai susėdame į mini-autobusą, turime visą dieną priešakyje, tad galime sau ramiai skaityti, mąstyti, stebėti beprotišką, o gal net kartais savižudišką vairavimą.
Nuo Gunung Bromo-Probolinggo
Man patinka tokios kelionės, nerealu, gali sau žiūrėti į kelią ir mąstyti, galvos netaršo jokios pašalinės, beprasmės mintys. Išlūkšteni vieną klausimą, tuomet pasiimi iš Lietuvos Mildos ir Martyno atvežtą žurnalą, paskaitai, nors autobusiukas trankosi kaip pašėlęs vairuojamas saugumo ne itin vertinančio vairuotojo. Žinoma, sustojame pakelės kavinėse užkąsti, tačiau mes patys blogiausi jų klientai, pasiėmę maisto su savimi ne kažin ką užsisakome iš itin brangių jų meniu.
Atvažiuojame jau apie vienuoliktą vakaro į Probolinggo, labai norisi valgyti ir reikia šilumos, energijos, tad užsisakome daržovių sriubos, nerealu: šilta. Iš karto einame miegoti, nes 3 val. ryto mus visus kels vairuotojas - vyksime į ugnikalnį.

3 am - laikas keltis
Jis neapgauna, dar visiškai tamsu, duris pasiekia vairuotojo kumštis, beldžiantis į duris tokį ankstyvą rytą tikriausiai jau tūkstantąjį kartą. Čia žmonės dirba savo darbus visą gyvenimą, karjera bei nuolatinė kaita ar motyvacija nėra pripažįstami - svarbiausia pinigai prasimaitinimui, vaikų išsilavinimui, cigaretėms.
Išlipame iš lovos kur mūsų jau laukia 2-5 laipsnių vėsuma. Mums tai neregėtai šalta, greitai apsirengiame ir sulendame į paruoštą džipą. Apsirengiame bene viską ką tik turime pasiėmę:).
Nuo Gunung Bromo-Probolinggo
Šaltas rytas kopiant į apžvalgos tašką. Sustojame nusipirkti karštos arbatos, pasišildome prie nedidelio laužo bei nusiperku karšto vandens pusę litro plastikiniame buteliuke. Jį užsikišu po megztiniu, tarsi anksčiau naudotą šildytuvą, tai iškart suveikia, epalyginamai šilčiau. Kotrynėlė stovi šalia apsirengusi šiltą striukę išsinuomotą iš Youshi svečių namų.

Saulės spinduliai - ovacijos
Susirinko daugybė žmonių, džipų atrodytų milijonas, jais nusėtas visas kelias. Visi žiūrime į dangų, tarsi laukdami kažkokio tai išganymo. Visi susikaupę, rimtų rimčiausi, tačiau tik vaikai sugeba parodyti tikras emocijas: jiems nuobodu, ir apskritai: "Kodėl čia susirinkome? Kokia motyvacija? Juk saulės pakilimą galima pamatyti ir per savo langus". Tačiau namai nuobodu, nes nėra tiek popso ir taip išreklamuota, atvirai atsakytų tėvai.
Nuo Gunung Bromo-Probolinggo
Štai pasirodo pirmieji spinduliai. Saulės pakilimą visi pasitinka ovacijomis - juk dėl to čia ir susirinkta. Valio! Visi ploja, fotografuoja, o kažkas jau eina namuo - pagrindinis darbas padarytas, pliusas užsidėtas. O mums gražu, nekasdieniška, aišku, mes reklamos paveikti:), tačiau kažkokia vertė yra...
Kitoje pusėje jau visų dėmesio laukia Bromo ugnikalnis, besispjaudantis sieros dūmais, konkuruodamas dėl dėmesio su saule ir tarsi šaudkamas: "Aš čia, pasižiūrėkite į mane, koks aš piktas". Vaizdelis tarsi iš paveiksliuko - fantastika!
Nuo Gunung Bromo-Probolinggo
Nuo Gunung Bromo-Probolinggo
Nuo Gunung Bromo-Probolinggo
Nuo Gunung Bromo-Probolinggo
Nuo Gunung Bromo-Probolinggo

Į Bromo ugnikalnį laipteliais
Sėdame atgal į džipus ir vykstame link paties ugnikalnio.
Nuo Gunung Bromo-Probolinggo
Visi važiuoja "Toyota" visureigiais, vienam kilometrui naudojančiais net 4 litrus, pagamintais net 1979 m. Paklaustas vairuotojas pasakė, jog dar nei karto neteko taisyti rimto gedimo, mašina patikimai veikia jau 30 metų.
Nematyti stepių vaizdai: tamsiai pilka žemė, nėra jokios augmenijos, džipai, nedideli arkliai, kalnai, greiti bei įgudę raiteliai. Apninka jausmas tarsi būtumėme stepėse Mongolijoje (nors ten niekada nebuvome:)).
Nuo Gunung Bromo-Probolinggo
Bet į realybę gražina raitelių nuolatiniai pasisiūlymai pavežėti su arkliu ir minios prekybininkų, besitikinčių, kad keliautojai be proto ištrokš, tad išpirks visas jų vandens atsargas.
Nuo Gunung Bromo-Probolinggo
Laipteliai link paties Bromo ugnikalnio reiškia, kad patekome į itin turistinę vietą.
Nuo Gunung Bromo-Probolinggo
Taip ir yra. Tad nieko keisto, kad pačioje viršūnėje mus užkalbino būrys anglų kalbą besitobulinančių moksleivių. Žiūrėdama į sąsiuvinį drąsiausia mokinė, dažniausiai kokia pirmūnė, kukliai klausia mokytojo padidktuotus klausimus, kurie yra tikriausiai tie patys visoje Indonezijoje. Kantriai besimėgaudama pakilusia saule, Kotrynėlė mandagiai bei žaismingai atsako į visus klausimus ir gauna apdovanojimą: nuoširdžius "Thank You" bei moderniu mobiliuoju telefonu padarytą nuotrauką.
Nuo Gunung Bromo-Probolinggo
Nuo Gunung Bromo-Probolinggo
Nuo Gunung Bromo-Probolinggo
Nuo Gunung Bromo-Probolinggo

Į Bali!
Dar nėra nei 9 val., o mes jau tiek daug nuveikėme. Naudinga keltis anksti iš ryto, na gal ne 3 am:). Grįžtame į nuostabius svečių namus, o apylinkės nepakartojamos su pakalnėmis, apsodintais daržais. Atvažiavę naktį viso šio grožio nematėme, tad iš ryto mums tai tarsi nedidelis siurprizas, o mes juk juos itin megstame:). Skanus maistas ir skaniausia rytinė košė kelionės metu. Mmm. Dabar jau ramiai galime važiuoti Bali salos link, kur mūsų laukia Milda su Martynu. Tik 10 val. kelionė autobusu su savo mintimis...
Nuo Gunung Bromo-Probolinggo

2009 m. birželio 22 d., pirmadienis

Indonezija. Yogyakarta

Nusileidę Yogya (sutrumpintas miesto pavadinimas, visi taip vadina) oro uoste, negalėjome atsidžiaugti savo skrydžiu. Tik valanda ir mes jau čia, nereikia traukiniu ar autobusu dardėti keletą, o gal ir keliolika valandų. Pasiėmę kuprines, pasigavę taksi leidomės gražiomis miesto gatvėmis. Vėl visur tvarka, reklamos, autoritetą turintys ir vairuotojus paklusti priverčiantys šviesoforai. Vėl viena gatvelė, kur galima rasti viską ko tik reikia backpacker'iui: nuo pigios nakvynės iki pigaus alaus, jau nekalbant net apie kelionių organizatorius bei interneto kavines.
Nuo Yogyakarta

Žaidimas kauliukais, prizas - masažas
Mus vedžioti po viešbutukus apsiima jaunas žmogeliukas, gal 8-10 metų amžiaus, puikiai angliškai kalbantis, berniukas. Tikriausiai jis gaus komisinį už tai, kad mus kažkur "atves", tegul, nors mes vadovaujamės "LP" komentarais bei vietinių aktyviu kvietimu apžiūrėti jų viešbutuką.
Nuo Yogyakarta
Po pusvalandžio paieškų išsirenkame, mes pasirenkame 6 USD kainuojantį "basic" kambarį, Milda su Martynu kiek brangesnį. Įsikuriame, o susitikimo vietą paskiriame jaukų pakeliui matytą restoranėlį. Maistas puikus, kainos geros, atmosfera puiki, ko daugiau gali reikėti.
Nuo Yogyakarta
Po vaisių, daržovių, vištienos ir kitų gėrybių žaidžiame kauliukais. Ilgai diskutuojame kokį prizą gauna laimėtojas, nes merginoms netinka mūsų pasiūlymas laimėtojui nupirkti valandos masažą, kuris čia kainuoja 2,5 USD. Gerai, jos renkasi, kol visi priimame pasiūlymą: jeigu laimi vyrukas, merginos abiems individualiai daro masažą, jeigu laimi mergina - tai daro vyrukai:). Prasideda žaidimas, įtampa auga, prasideda būrimai, prašymai, visokie keisti kauliukų metimo būdai. Kiek pirmavusios merginos negali atsispirti Martyno patirčiai, todėl gavus 35 taškų "bonusą" viskas tampa aišku. Vakare laukia puikus masažas:). Gerai nusiteikę einame "namučio", rytoj laukia pasivaikščiojimas po miestą.

Keisti sultono rūmai
Marioboro gatvė iš abiejų pusių apsupta gatvės prekeiviais, čia jų minios, einame kelis kilometrus, o prekeivių tankis nemažėja.
Nuo Yogyakarta
Pasiekus sultono rūmus, jų nebelieka. Miestas ir čia itin tvarkingas. Už kelis tūkstančius rupijų patenkame į tradicinius kiekvienam miestui valdovo rūmus. Šie įdomūs, nes jų dalyje gyvena pats sultonas su šeima, kitoje dalyje organizuojami parodomieji turai. Gal ir įdomūs jie, bet net ir Lietuvos kaimelyje galima rasti kažką panašaus.
Nuo Yogyakarta
Tad pasiklausę, kad mūsų gidas dirba tarsi savanoris, kaip jis atsidavęs šiam darbui ir kad negauna pinigų iš sultono - užsukame į vieną meno galeriją, pilną vietinio meno dirbinių - batik'o - atliekame dienos kultūrinių objektų apžiūros planą:). Jau ramesni išgeriame po stiklinę avokado sulčių.

Džiazo baro paieškos
Ką gi, kultūros užtenka, reikia šiek tiek pramogų. Atsakinga už Yogya miesto programą, Milda pasiūlo vakarą praleisti "LP" aprašytame jazz'o bare, su kokteiliukais rankose. Tinka, vienbalsiai nutarę einame pėsčiomis, pakeliui praeidami vietos upeliuką, kuriame maudosi vietiniai žmogeliukai, auginamos žuvys, žinoma, neaplenkiame žemėlapyje grandioziškai pavaizduoto stadiono, kuris realybėje vis prilygsta mūsų Kalnų parko stadionui.
Nuo Yogyakarta
Vienas, du, trys, keturi, penki kilometrai aktyvaus ėjimo, jau sutemo, mašinos pravažiuoja visiškai šalia, nes kelnkraščio beveik nėra, o kur tas baras? Vyksta tarybos pasitarimas, ar tęsiame jo paieškas ar einame į vieną iš mūsų gatvelėje esantį barą. Nugali pozicija, jog nepasiduosime, tiek nuėjome, turime pasiekti tikslą. Einame toliau, dar keli kilometrai, dairomės, tikriname adresą, niekur jo nėra, nueiname dar toliau, kol įsitikiname, jog šio jazz'o baro jau nebėra.
Nuo Yogyakarta
Hmmm, norintys gerti, bet nepasidavę ir savimi didžiuodamiesi užeiname į šaunią kavinę atsigerti vaisių sulčių bei arbatos. Čia fone groja džiazas - valio!:).

Žemės drebėjimas sugriovė šventyklas
Ir štai, diena skirta istorinėms įžimybėms: Borobudur'ui ir Prambanan'ui. Išgirtieji statiniai laukia mūsų, neriame į užsakytą naujutėlaitį mini-autobusą ir rūkstame į pirmąjį. Lūkesčiai dideli.
Nuo Yogyakarta
Apžiūrime Borobudur'ą, išties gražu, tačiau laukiau kažko dar didingesnio, didesnio. Juk tai laikoma didžiausia budistų šventykla pasaulyje.
Nuo Yogyakarta
Nuo Yogyakarta
Nuo Yogyakarta
Nuo Yogyakarta
Nuo Yogyakarta
Na gerai, bent jau gal Prambanan'as nustelbs, nors tyčia su Kotrynėle pradedame tikėtis, jog ten išvis nieko gero nepamatysime. Pakeliui aplankome apaugusį medžiais slėnį. Vakarop pasiekiame induistų šventyklas. Gražus parkas, gražios šventyklos, šiek tiek primenančios Angkor Wats'ą. Įspūdingiausia matyti sugriautas šventyklas, kur didžiuliuose plotuose tiesiog mėtosi tūkstančio senumo statinių akmenys. Wow! Čia jų tiek po to, kai prieš tris metus žemę sudrebino beveik 6 laipsnių pagal Rcht. drebėjimas. Šiuo metu vyksta lėtas atstatymas.
Nuo Yogyakarta
Nuo Yogyakarta
Nuo Yogyakarta
Nuo Yogyakarta
Nuo Yogyakarta

Pakovojame su užkratu
Jau grįžtant atgal "namo", jaučiame su Kotrynėle, kad su mūsų pilvais kažkas ne taip. Kadangi jau kartą prasirgau diarhoea, man lengviau, Kotrynėlei ne kas. Sukyla temperatūra, niekaip naktį jos nenumušame, tik antibiotikų pagalba. Todėl iš ryto nutariame nevykti į suplanuotą kelionę Bali salos link. Reikia susitvarkyti sveikatą, galbūt sekančią dieną. Draugai išvyksta, o mes pažabojame užkratą bei atgaudinėjame jėgas, pasivaikštome.
Nuo Yogyakarta

Ir štai, rytas, mes pasirengę išvykai, sėdame į autobusiuką ir leidžiamės į dviejų dienų kelionę, pakeliui aplankydami Bromo ugnikalnį.
Nuo Yogyakarta

2009 m. birželio 15 d., pirmadienis

Indonezija. Jakarta

Bandome ieškoti to unikalumo, tačiau tepamatome didžiulį skurdą nužengus nuo pagrindinių gatvių, purviną, net juodą upę pilną šiukšlių, vietoje žuvų. Jokių žinomesnių istorinių reliktų, išskyrūs unikalią, nuostabią, nepakartojamą, legendinę, šarmišką - "Botavia" kavinę. Štai čia perlas Jakarta'os centre!
Nuo Indonezija. Jakarta

Lietuvių desantas

Sėdime su atvykusiais mūsų draugais Milda ir Martynu Jakartos oro uoste, laukiame skrydžio į Yogya (Yogyakarta) - Indonezijos kultūros sostinę. Skrendame, nes taip greičiau, o kaina tokia pat kaip autobuso bilieto. Kažko laukiant, smagu rašyti, ypatingai blog'ą:).

Iš oro uosto už 2 USD
Priminsiu, kad į Jakarta atskridome iš Sumatros Padang'o, kuriame visiškai neužsibuvome važiuodami į oro uostą. Prisiminėme mūsų pirmąjį skrydį į Indoneziją, Medan'ą. Apima nerimas - kokia mus pasitiks šalies sostinė sutemose? Negi ir vėl apipuls dešimtys vairuotojų, norės pavežti, sakys išsigalvotas kainas, nežinia kur nuveš, vėl matysime daugybę žmonių gatvėse atrodytų vaikščiojančių be tikslo, daug šiukšlių?.. Svarbu nusigauti iš oro uosto į miesto centrą, viešbutėlį, o iš ten kitą dieną pradėti sostinės tyrinėjimus.
Nuo Indonezija. Jakarta
Lėktuvas nusileidžia, laukiame išlipimo, žinome, jog kažkur šalia oro uosto turėtų važiuoti baltas "Damri" autobusas, vežantis iki pat miesto centro, traukinių stoties Gambir - mums čia ir reikia. Tačiau "LP" parašyta, jog paskutinis autobusas vyksta 6.30 pm, tad mes jau pavėlavome į jį. Nusiteikiame blogiausiu atveju sumokėti 15 USD už taksi, dėl viso pikto, tačiau dar viltingai paklausiame mūsų kaimynės (nekalbančios angliškai) ar ji taipogi vyksta į Gambir stotį "Damri" autobusu. "Taip", ji atsako, ir mes jau žinome ko iš akių nepaleisti kelyje iš uosto. Sekame ją eidami tarsi viščiukai paskui vištą, kol ji su šeima išeina ir atsistoja į eilę laukti autobuso. Vienas, du, trys, štai ir mūsų išsigelbėjimas! Sėdame, sumokame po 2 USD už bilietą ir atsipalaidavę važiuojame gražiomis Jakarta gatvėmis, modernūs pastatai, platus mokamas greitkelis, panašiai kaip Kuala Lumpur'e. Viduje groja vietinis karaoke ir mes matydami žodžius garsiai su visais dainuojame.
Nuo Indonezija. Jakarta
Pasiekiame stotį, sėdame į gražų taksi, sumokame 2 USD ir mus atveža iki Jakarta'os Khao San gatvės - Jalan Jaksa. Šeštadienis, žmonių daug, viešbutėliai kai kurie užimti, išsirenkame mums patikusį už 8,5 USD nakčiai. Suvalgome vaisių, paskaitome ir miegoti.

Perlas modernioje sostinėje
Dabar kiek stabtelkite skaitę. Jums tai panašu į Indoneziją? Jums įdomus toks vaizdelis? Mums tai tikrai NE!!! Mes norime tikros - sumatriškos Indonezijos, o Jakarta kažkoks moderniosios Azijos megapolis: gražios gatvės, verslo centrai, tvarkingas eismas, net sustojama degant įsižiebus raudonai šviesai, vakarietiškas maistas, nedaug gatvės pardavėjų, visi korektiški, "Manchester United" kavinė ir pan. Kažkoks dirbtinumas, žinant kas vyksta toje pačioje Indonezijoje, Sumatroje. Bandome ieškoti to unikalumo, tačiau tepamatome didžiulį skurdą nužengus nuo pagrindinių gatvių, purviną, net juodą upę pilną šiukšlių, vietoje žuvų.
Nuo Indonezija. Jakarta
Nuo Indonezija. Jakarta
Jokių žinomesnių istorinių reliktų, išskyrūs unikalią, nuostabią, nepakartojamą, legendinę, šarmišką - "Botavia" kavinę. Štai čia perlas Jakarta'os centre!
Nuo Indonezija. Jakarta
Nuo Indonezija. Jakarta
Nuo Indonezija. Jakarta
Nuo Indonezija. Jakarta
Nuo Indonezija. Jakarta

Lietuviška duona ir medus
Štai ir kitas perlas už keletos valandų: vykstame pasitikti mūsų Lietuvos dalelės, Martyno ir Mildos. Laukiame jų nekantriai oro uoste, atskrendančių prabangiomis "Emirates" avialinijomis. Valio! Susitikus, nebereikia jokio išorinio Jakarta'os šarmo, mes jį patys galime susikurti:). Alus ir masažas, tokia neplanuota pirminė programa. Jų atvežta juoda lietuviška duona, medus, keli žurnalai mums didžiulis turtas ir desertai; valgysime juos iš lėto ir mėgausimės:).
Nuo Indonezija. Jakarta
Pusryčiai "Botavia" kavinėje, aplinkoje, kur šimtametę istoriją patvirtina įžymybių nuotraukos, kavinei adresuoti tekstai sustiprina šventinę nuotaiką - vieni įspūdingiausių (šimtai legendų stebi mus nuotraukų pagalba, kai dedamės šviežius vaisius į burną ir gardžiai kramsnojame).
Nuo Indonezija. Jakarta

Išėjus į lauką mus supa palmės ir senieji kolonialistinio tipo pastatai, tai suteikia šarmo ir nuostabų jausmą. Gerai anksti keltis. Pavalgome pietus ir mes jau oro uoste. Iki, Jakarta.
Nuo Indonezija. Jakarta
Nuo Indonezija. Jakarta
Nuo Indonezija. Jakarta
Nuo Indonezija. Jakarta