MES JAU NAMUOSE! :)

MES JAU NAMUOSE! :)
Vienos kelionės prasidėjusios 2009-01-12 Vilniuje, vienas etapas baigtas 2009-07-03 Kaune. Visi aprašymai, visos nuotraukos Jūsų dėmesiui:)

2009 m. gegužės 11 d., pirmadienis

Malaizija. Pulau Tioman. III dalis

Dvi savaitės - daug ar mažai? Prabėgo ir nepastebėjom, būtume pasakę mes prieš metus, kai didžiąją gyvenimo dalį praleisdavome darbe. Pakankamai, sakome dabar, būtent tiek laiko praleide rojuje, Pulau Tioman saloje, Malaizijoje. Ir rytoj ankstyvu laivu išvykstame į Singapūrą. O kaip atrodo Giedrei, Mantui, Daliai ir Lukui, kurie dvi savaites atostogavo Malaizijoj ir su kuriais šauniai čia praleidome porą dienų?

Juaroje su lietuviais
Prieš porą savaičių radome žinutę blog'e iš nepažįstamo Luko, kad jie ketina porą savaičių atostogauti Malaizijoj ir būtų visai smagu pasimatyti, jei būsim toj pačioj Malaizijos pusėje. Vėliau gavau žinutę iš Giedrės. Su Giedre esame pažįstamos porą metų, nuo tada, kai kartu važiavome per Lenkiją į Red Hot Chilli Peppers koncertą. Smagi merginų kelionė buvo ;) Pasirodo, Giedrė ir Lukas - ta pati atostogautojų kompanija. Su jais susitikome šį trečiadienį, jiems atvykus į Tioman'ą. Giedrė, Mantas, Dalia ir Lukas keletą dienų nusprendė praleisti pačiame gražiausiame salos paplūdimyje, Juaros kaimelyje.
Be abejo, norėjome susitikti, todėl pasiryžome dar kartą įveikti 7km atstumą džiunglėmis. Kitu atveju, būtų tekę mokėti 140 RM (virš 100 Lt) už nuvežimą. Brangoka... Tą pačią dieną pasisvečiavę ketinome grįžti.
Tačiau smagiai padiskutavus, pasimaudžius didelėse bangose (mūsų salos pusėje tokių nebuvo), nusprendėme pasilikti nakvoti Juaroje.
Vaikinus naktį, 2:30, pažadino žadintuvas. Metas keltis, jei nori tapti paskutinės minutės Barselonos įvarčio į Chelsea vartus liudininku...
Kitą dieną išsinuomojome snorkelinimo atributus ir nardėme, grožėjomės koralais tiesiog pakrantėje. Nusprendėme visi kartu džiunglėmis keliauti į mūsų ABC kaimelį, nes kitą rytą anksti mūsų draugai turėjo išvykti iš salos - jiems jau metas grįžti į Lietuvą.

ABC kaimelyje - kaip namie
Keista, bet grįžus į savo namelį aplankė jausmas, lyg būtume grįžę namo... Turbūt todėl, kad pirmą kartą tiek ilgai būname toje pačioje vietoje, juk iki šiol visur praleisdavome ne ilgiau kaip 2 - 5 naktis. Čia vis daugiau gyventojų su mumis praeidami sveikinasi lyg su senais pažįstamais, su Rytuku persimeta porą sakinių apie futbolą. Jaučiamės beveik vietiniai.
Vienas pažįstamas keturiasdešimtmetis mums pasakojo, kad tais laikais kai ėjo į mokyklą, šiame kaimelyje gyveno 10 šeimų. Vaikai augo, kiekvienas susilaukė po keletą vaikų, taip šis kaimelis prisipildė žmonėmis. Vien poilsiaviečių čia apie 10, tiek pat restoranėlių ir barų, keletas nedidelių parduotuvių. Čia smagu tiek poilsiautojams, tiek patiems gyventojams.
Išlydėję Giedrę, Mantą, Dalią ir Luką namo, kitas porą dienų tiesiog ramiai leidome laiką - kaip ir iki tol šioje saloje. Ryte mankšta, maudynės jūroje, pusryčiai pas "arabą" (jis malaizietis, bet save vadina tikru musulmonu, todėl mes jį sutrumpintai vadinam "arabu"), knygų skaitymas mūsų namuko verandoje, vėliau pietūs ABCD restorane, kur Rytukas irgi turi porą draugų (futbolas suartina...), dar keletas valandų skaitant ar vaikštinėjant, vakarienei - didžiulė vaisių lėkštė pas "arabą", o jau po jos Rytukas eina žiūrėti futbolo arba skaitom, skaitom... Tai visažiniai būsim netrukus :)
Toks ritmas mums visai patinka, tikros atostogos tarp keliavimo :) tačiau taip praleidus porą savaičių jau norisi traukti toliau. Į naujausių technologijų miestą - valstybę Singapūrą ir į Indoneziją - laukinės gamtos, vulkanų ir musulmonų šalį.


P.S. Pridėtos kelios naujos nuotraukos:
Nuo Pulau Tioman