Kelionės traukiniais
Švenčių metu arba savaitgaliais bilietus į traukinį geriau pirkti iš anksto. Kinai iš šiaurinių šalies provincijų vyksta ieškoti darbo į turtingus pietus, vėliau lanko savo tėvus, kraustosi iš vieno miesto į kitą. Taip susidaro didžiulės migracijos bangos, kurios užpildo traukinius. Likus valandai iki išvykimo, laukimo salėje susirenka minia žmonių, nešinų rankinėmis, maišeliais kupinais maisto kelionei. Paskelbus, kad prasideda laipinimas į traukinį, minia tarsi ošianti jūra susispiečia šalia vartų. Tokia spūstis trunka tik tol, kol visi išsibėgioja po savo vagonus, tarsi tarakonai po savo slėptuves:).
Tarp kiniškų hieroglifų, galima įskaityti skaitmenis, nurodančius kiekvieno vietą. Pasirinkimas labai platus: pigiausiai galima nukeliauti pasirinkus medines kėdes, kiek patogesnis būdas - minkštos kėdės, kita kategorija - tai jau lovos (mūsų mėgstamas "Hard Sleeper", brangiausios lovos apatinės), o sumokėjus dar daugiau - patenkama į individualias kabinas, kur miegama itin patogiose lovose. Tačiau net ir brangiai sumokėjus, niekas nėra tikras dėl gero miego. Viską nesunkiai gali sugadinti kabinoje įsikūręs "knarkalius". Tuomet nėra kur dingti.
Patekus į savo kabiną, susipažįstama su savo kaimynais, susidedami daiktai, užpilama arbata karštu vandeniu ir vakarienė padedama ant stalo.
Susirinkus visiems keleiviams, duodamas ženklas ir 20 vagonų traukinys lėtai pajuda iš stoties. Kinai pradeda valgyti. Visi kinai vieningai atsidaro pakuotes makaronų, užsipila karštu vandeniu, palaukia keletą minučių ir su lazdelėmis valgydami greitai numalšina alkį. Jeigu kažkas pasiima per mažai maisto, jam padeda traukinio virtuvė. Nepailstantys darbuotojai įveikia ne vieną kilomentrą vagonais, garsiai šaukdami: "Vaisiai, šviežūs vaisiai" arba "Ryžiai su daržovėmis ir mėsa". Jau tikrai prisivalgius, pasiimami mini-termosai. Prisibėrus žalios arbatos lapelių, užsipiltų karštu vandeniu, gurkšnojama visos kelionės metu.
Vėliau kas žaidžia kortomis, kas skaito, kas žaidžia su savo mobiliuoju telefonu, kas nenusirengęs paneria po antklode ir miega iki pat ryto, kas tiesiog žiūri pro langą. Kaip Edvinas sako, traukiniai romantiška transporto priemonė. Iš tiesų. Galima valandų valandas žiūrėti pro langą į besikeičiantį kraštovaizdį ir svajoti.
Miestus keičia kaimeliai, kaimelius - žali dirbami laukai, o pastaruosius - kalnai, ežerai. Laukuose dirba žmonės, važiuoja automobiliai, ir visi tokie užsiėmę. Galima ištisai filmuoti. Taip paruoštume puikų filmą.
22 val. gesinamos šviesos. Individualistai užsidegę mažas lepmutes dar skaito, o visi kiti draugiškai sugula ir ruošiasi miegui. Valyti dantis čia neįprasta, tad daug nesiruošiant, traukinys po truputėlį užmiega. Kai kur girdisi knarkimas, kai kas eina parūkyti ar į tualetą.
Ryte kelionė tarsi baigiasi. Po pusryčių visi pasiruošia išlipimui. Dar išgeria arbatos, ir žiūrėdami pro langus laukia savo stotelės. Atvykus, ta pati žmonių jūra išplaukia į krantą.
Reketas Kunming'o autobusų stotyje
Taip mes atvykome į Yunnan'io provincijos sostinę Kunming'ą. Įdomu atvykti į šią provinciją. Tiek daug apie jį girdėta, daugybė laidų apie šio regiono gamtą yra sukūrę "BBC", "National Geography" ir kt. Traukinyje priėmėme sudėtingą sprendimą: nevykti į Laosą. Norime daugiau laiko skirti Malaizijai bei Indonezijai, tad turėjome kažko atsisakyti arba mažiau laiko praleisti mūsų sekančiose valstybėse. Kadangi nenorime keliauti skubėdami, nutarėme atsisakyti Laoso.
Saulėtame Kunming'e susirandame Vietnamo ambasadą. Sumokėję po 350Y paliekame pasus. Kinijoje tai rizikinga, nes daugelyje vietų reikalaujama parodyti pasą. Tikimės išsiversti su pasų kopijomis ir patvirtinimu, jog sumokėjome ambasadoje mokestį vizai padaryti.
Pavalgę nuskubame į autobusų stotį nusipirkti bilietų į Lijiang'ą. Išvyksime 21 val., vietoje būsime 6 val. ryte.
Yunnan'io sostinėje galime vaikštinėti 6 valandas. Iš karto neriame į miesto gatves. Miestas nedidelis, tik kiek daugiau nei 1 mln. gyventojų. Kinijos mąstais tai išties nedaug. Pats Kunming'as įspūdingas modernių ir senų pastatų deriniu. Seni kiniški pastatai apstatyti naujais ofisų, bankų statiniais. O keliose vietose, kur dominuoja didžiuliai prekybos centrai, tarsi mažos oazės, stovi tradiciniai senoviniai pastatai, šventyklos. Tokie deriniai leidžia išlaikyti praeitį milžinišku tempu besiplečiančiame mieste.
Klaidžiodami gatvelėmis patekome į nedidelį turgelį, pilną daržovių, pjaustytos mėsos, gyvų vištų (klientui matant joms nukertamos galvos, nupešamos plunksnos). Daugelis pardavėjų įtariai mus stebėjo, kiti sutiko su šypsenomis. Galbūt mes pirmieji užsieniečiai šiame turguje :). Nusipirkome sultingų morkų ir be galo skanių didžiulių kriaušių.
Artėjo išvykimo laikas, todėl pavakarieniavę gatvės kavinukėje, pasukome stoties link. Jos tualete daug kas prausėsi, ruošdamiesi kelionei. Prie autobuso mus pasitiko anlgiškai kalbantis vyras, prisistatęs "Manager of the Bus", kuris pačiupo bilietus ir nuvedė prie autobuso. Pamatęs, jog vežamės didžiules kuprines, pasakė apie papildomą mokestį. Pasirodo Lijiang'as yra 2,5 km virš jūros lygio, tad kiekvienas kilogramas svarbus važiuojant kalnuotu keliu. Parodo jis mums bilietą, ten kiniškai parašyta, ir suprantamas tik vienas skaičius "10" Jis sako, kad mokėtume po 10Y už kiekvieną kuprinės kilogramą. Oho - turėtume mokėti virš 200Y, kai patys autobuso bilietai abiems kainavo 304Y! Mums įtartina. Niekur apie tai nebuvo pasakyti, o dabar prisikabina kažkoks kinas, ir reikalauja tokių pinigų. Jam pasakau, kad visos kuprinės sveria 10 kg. Akivaizdu, jog tai nesąmonė, bet jis net netikrina. Reikalauja 100Y arba turime lipti lauk. Dar parodo šveicarę, kurią jau "nureketavo". Pasakome, kad nemokėsime, tegul veda policiją. Tuomet Kotrynėlė pataria geriau nesipykti, ji paskaičiusi "Lonely planet" gide, kad tokie atvejai važiuojant autobusu šiose šalyse ganėtinai dažni. Galvoje gimsta visokių minčių, tik bėda, jog jau turime išvykti, todėl pas policiją jau nenueisi. Sutinku mokėti, bet maksimum 40Y. Susitariame dėl 60Y. Užsirašau visus jo pažymėjimo numerius ir pan. Kai tik sumoku, jis pasidaro labai paslaugus :). Vėliau sužinojome, ant bilieto parašyta, jog galima vežtis 10kg krovinį nemokamai, už kitus kg. reikia mokėti. Kiek? Nenurodyta. Bet mes turęjome mokėti apie 30-40Y. Gera pamoka:).
Autobusas įdomus, vien lovos. Tad galima miegoti, bet tikriausiai tik kinams, nes mums neužtenka vietos. Tad tik šiek tiek numingame.
Lijiang'as - senasis Yunnan'io miestas
Ryte atvykstame į miegantį Lijiang'ą. Seną miestelį, statytą kinų prekybininkų ištisus šimtmečius, kažkada komunistų norėtą nugriauti, o dabar įtrauktą į UNESCO saugomų objektų sąrašą.
Patikėkite, senamiestis įspūdingas. Mažos, siauros gatvelės, klotos amkeniniu grindiniu, nameliai vieno aukšto, išlaikyti tokie, kokie buvo ir statyti prieš kelis šimtmečius, nudažyti raudona spalva ir užkloti pilkomis čerpėmis.
Senamiestyje jau niekas negyvena, tad visas jis tarsi didžiulė prekyvietė. Patys amatininkai ir pardavėjai, jie įkyriai nesiūlo savo dirbiniu, bet tiesiog juos daro, o atėję turistai užeina ir jeigu jiems kas patinka - nusiperka. Gausu visko: medžio drožinių, papuošalų, siuvinių, nerinių. Viskas marga, spalvota, be galo gražu. Būtų galimybė, norėtųsi viską nusipirkti ir Jums atvežti lauktuvių :). Tarp namelių srovena šaltiniai, vanduo skaidrus, plaukioja raudonieji karpiai, kitos margos žuvelės. Skaičiau, jog miestelyje yra net 300 įvairių tiltų per tuos upelius.
Galima dienų dienas vaikštioti klaidžiomis gatvelėmis, o palipėjus kiek aukščiau pamatyti nepaprastą viso senojo Lijiang'o vaaizdą. Dar įspūdingiau vakare, kai uždegamos visos lempos. Vieną vakarą su Kotrynėle tiesiog sėdėjome ir žiūrėjome į tokį vaizdą.
Apylinkės ne mažiau nuostabios. Šalia stūgso didžiuliai kalnai. Bet dėl jų, oras per dieną gali pasikeisti keletą kartų. Vieną dieną išsinuomavę dviračius pajautėme visus 4 metų laikus. Kalnuose mus užklupo lietūs, maži ledukai, krintantys iš dangaus ir kaitri saulė.
Išgyvenę tai labai džiaugiamės, kad pamatėme tokį oro margumyną, na, Kotrynėlė gal mažiau džiaugėsi :). Važinėjome po senus kaimelius. Viename negalėjome išjungti foto-aparato, nes kiekvienas namelis unikalus, ypatingas, išpuoštas gėlėmis ir senoviškais daiktais. Pagalvojau, jog ir Lietuvoje turime tokių puikių - reikės būtinai pasekti Manto ir Astos pėdomis ir mums apkeliauti Lietuvą :).
Žmonės Lijiang'e neįkyrūs. Sutikome vieną norvegą, kuris čia atidarė kavinę ir viešbutėlį. Jam taip patiko vietiniai žmonės ir gamta, jog nutarė padėti vietiniams mokant bei suteikiant darbą. Šiuo metu pas jį dirba keletas kinų, o jis vedė kinę. Jeigu būsite šiame miestelyje, susipažinkite su kavinės "N's kitchen" savininku. Šaunus vyrukas, puikiai kalbantis angliškai, nuomojantis dviračius ir daug žinantis apie Lijiang'o lankytinas vietas.
"HP"
Mūsų kompiuteris tubūt turėjo "nulūžti", kad susitiktume su viena kinų šeima. Labai gaila prarasti visus filmukus, kuriuos filmavome ir buvome perkėlę į kompiuterį, gaila jau parašytų straipsnių ir biudžeto pjūvių. Nieko nebeliko, tik nuotraukos fotoaparate :). Ieškojome, kas galėtų mums perinstaliuoti programas. Ėjome, ėjome, kol pamatėme "HP" parduotuvę. Mus pasitiko kinė, kuri nekalba angliškai. Dar viešbutyje paprašėme, kad užrašytų kiniškai: "Ar galite patikrinti kompiuterį ir jį pataisyti?". Ji pasakė: "Žinoma". PuikuKaina tokios paslaugos 60Y.
Po truputėlį pradėjome bendrauti ir apie gyvenimą, klausinėti-pasakoti apie save. Išbandėme labai patogų būdą susikalbėti, tai "Google" vertimų programa. Sėdėdami prie kompiuterio galėjome kalbėti (tiksliau, susirašinėti) apie viską. Taip įsikalbėję nepastebėjome kaip atėjo vakaras.
Mergina paklausė ar jau vakarieniavome. Atsakėme, jog tik ketiname tai daryti. Ji pasiūlė vakarieniauti kartu. Mes neprieštaravome:). Prie mūsų prisijungė jos draugas ir būsimas jos vyras (ketina susistuokti šiais metais). Netoli jų parduotuvės, už kampo, paėję užsisakėme kavinėje vakarienę. Tai buvo sriuba su daržovėmis, ryžių makaronais, keptos kiaulienos ir atsigerti kolos bei alaus. Viskas labai skanu. Norėjome sumokėti už vakarienę arba bent už gėrimus, tačiau mūsų naujieji draugai griežtai neleido mums to padaryti. Matyt, taip jau pas juos įprasta. Valgome, o norėdami kažką pasakyti, pasiimame kompiuterį užrašome, programa išverčia. Taip sužinojome daugybę dalykų vieni apie kitus.
Po vakarienės jie mus pavežė iki centro. Sutarėme susitikti sekančią dieną, kai jau bus kompiuteris sutvarkytas. Kitą dieną nunešėme jiems saldumynų ir sumokėję 50Y, pasiėmėme sutvarkytą kompiuterį. Nusifotografavome ir atsisveikinome su įdomiais žmonėmis.
Švenčių metu arba savaitgaliais bilietus į traukinį geriau pirkti iš anksto. Kinai iš šiaurinių šalies provincijų vyksta ieškoti darbo į turtingus pietus, vėliau lanko savo tėvus, kraustosi iš vieno miesto į kitą. Taip susidaro didžiulės migracijos bangos, kurios užpildo traukinius. Likus valandai iki išvykimo, laukimo salėje susirenka minia žmonių, nešinų rankinėmis, maišeliais kupinais maisto kelionei. Paskelbus, kad prasideda laipinimas į traukinį, minia tarsi ošianti jūra susispiečia šalia vartų. Tokia spūstis trunka tik tol, kol visi išsibėgioja po savo vagonus, tarsi tarakonai po savo slėptuves:).
Tarp kiniškų hieroglifų, galima įskaityti skaitmenis, nurodančius kiekvieno vietą. Pasirinkimas labai platus: pigiausiai galima nukeliauti pasirinkus medines kėdes, kiek patogesnis būdas - minkštos kėdės, kita kategorija - tai jau lovos (mūsų mėgstamas "Hard Sleeper", brangiausios lovos apatinės), o sumokėjus dar daugiau - patenkama į individualias kabinas, kur miegama itin patogiose lovose. Tačiau net ir brangiai sumokėjus, niekas nėra tikras dėl gero miego. Viską nesunkiai gali sugadinti kabinoje įsikūręs "knarkalius". Tuomet nėra kur dingti.
Patekus į savo kabiną, susipažįstama su savo kaimynais, susidedami daiktai, užpilama arbata karštu vandeniu ir vakarienė padedama ant stalo.
 |
| Nuo Kunming-Lijiang |
Vėliau kas žaidžia kortomis, kas skaito, kas žaidžia su savo mobiliuoju telefonu, kas nenusirengęs paneria po antklode ir miega iki pat ryto, kas tiesiog žiūri pro langą. Kaip Edvinas sako, traukiniai romantiška transporto priemonė. Iš tiesų. Galima valandų valandas žiūrėti pro langą į besikeičiantį kraštovaizdį ir svajoti.
 |
| Nuo Kunming-Lijiang |
 |
| Nuo Kunming-Lijiang |
Ryte kelionė tarsi baigiasi. Po pusryčių visi pasiruošia išlipimui. Dar išgeria arbatos, ir žiūrėdami pro langus laukia savo stotelės. Atvykus, ta pati žmonių jūra išplaukia į krantą.
Reketas Kunming'o autobusų stotyje
Taip mes atvykome į Yunnan'io provincijos sostinę Kunming'ą. Įdomu atvykti į šią provinciją. Tiek daug apie jį girdėta, daugybė laidų apie šio regiono gamtą yra sukūrę "BBC", "National Geography" ir kt. Traukinyje priėmėme sudėtingą sprendimą: nevykti į Laosą. Norime daugiau laiko skirti Malaizijai bei Indonezijai, tad turėjome kažko atsisakyti arba mažiau laiko praleisti mūsų sekančiose valstybėse. Kadangi nenorime keliauti skubėdami, nutarėme atsisakyti Laoso.
Saulėtame Kunming'e susirandame Vietnamo ambasadą. Sumokėję po 350Y paliekame pasus. Kinijoje tai rizikinga, nes daugelyje vietų reikalaujama parodyti pasą. Tikimės išsiversti su pasų kopijomis ir patvirtinimu, jog sumokėjome ambasadoje mokestį vizai padaryti.
Pavalgę nuskubame į autobusų stotį nusipirkti bilietų į Lijiang'ą. Išvyksime 21 val., vietoje būsime 6 val. ryte.
Yunnan'io sostinėje galime vaikštinėti 6 valandas. Iš karto neriame į miesto gatves. Miestas nedidelis, tik kiek daugiau nei 1 mln. gyventojų. Kinijos mąstais tai išties nedaug. Pats Kunming'as įspūdingas modernių ir senų pastatų deriniu. Seni kiniški pastatai apstatyti naujais ofisų, bankų statiniais. O keliose vietose, kur dominuoja didžiuliai prekybos centrai, tarsi mažos oazės, stovi tradiciniai senoviniai pastatai, šventyklos. Tokie deriniai leidžia išlaikyti praeitį milžinišku tempu besiplečiančiame mieste.
 |
| Nuo Kunming-Lijiang |
Artėjo išvykimo laikas, todėl pavakarieniavę gatvės kavinukėje, pasukome stoties link. Jos tualete daug kas prausėsi, ruošdamiesi kelionei. Prie autobuso mus pasitiko anlgiškai kalbantis vyras, prisistatęs "Manager of the Bus", kuris pačiupo bilietus ir nuvedė prie autobuso. Pamatęs, jog vežamės didžiules kuprines, pasakė apie papildomą mokestį. Pasirodo Lijiang'as yra 2,5 km virš jūros lygio, tad kiekvienas kilogramas svarbus važiuojant kalnuotu keliu. Parodo jis mums bilietą, ten kiniškai parašyta, ir suprantamas tik vienas skaičius "10" Jis sako, kad mokėtume po 10Y už kiekvieną kuprinės kilogramą. Oho - turėtume mokėti virš 200Y, kai patys autobuso bilietai abiems kainavo 304Y! Mums įtartina. Niekur apie tai nebuvo pasakyti, o dabar prisikabina kažkoks kinas, ir reikalauja tokių pinigų. Jam pasakau, kad visos kuprinės sveria 10 kg. Akivaizdu, jog tai nesąmonė, bet jis net netikrina. Reikalauja 100Y arba turime lipti lauk. Dar parodo šveicarę, kurią jau "nureketavo". Pasakome, kad nemokėsime, tegul veda policiją. Tuomet Kotrynėlė pataria geriau nesipykti, ji paskaičiusi "Lonely planet" gide, kad tokie atvejai važiuojant autobusu šiose šalyse ganėtinai dažni. Galvoje gimsta visokių minčių, tik bėda, jog jau turime išvykti, todėl pas policiją jau nenueisi. Sutinku mokėti, bet maksimum 40Y. Susitariame dėl 60Y. Užsirašau visus jo pažymėjimo numerius ir pan. Kai tik sumoku, jis pasidaro labai paslaugus :). Vėliau sužinojome, ant bilieto parašyta, jog galima vežtis 10kg krovinį nemokamai, už kitus kg. reikia mokėti. Kiek? Nenurodyta. Bet mes turęjome mokėti apie 30-40Y. Gera pamoka:).
Autobusas įdomus, vien lovos. Tad galima miegoti, bet tikriausiai tik kinams, nes mums neužtenka vietos. Tad tik šiek tiek numingame.
Lijiang'as - senasis Yunnan'io miestas
Ryte atvykstame į miegantį Lijiang'ą. Seną miestelį, statytą kinų prekybininkų ištisus šimtmečius, kažkada komunistų norėtą nugriauti, o dabar įtrauktą į UNESCO saugomų objektų sąrašą.
Patikėkite, senamiestis įspūdingas. Mažos, siauros gatvelės, klotos amkeniniu grindiniu, nameliai vieno aukšto, išlaikyti tokie, kokie buvo ir statyti prieš kelis šimtmečius, nudažyti raudona spalva ir užkloti pilkomis čerpėmis.
 |
| Nuo Kunming-Lijiang |
 |
| Nuo Kunming-Lijiang |
 |
| Nuo Kunming-Lijiang |
 |
| Nuo Kunming-Lijiang |
Žmonės Lijiang'e neįkyrūs. Sutikome vieną norvegą, kuris čia atidarė kavinę ir viešbutėlį. Jam taip patiko vietiniai žmonės ir gamta, jog nutarė padėti vietiniams mokant bei suteikiant darbą. Šiuo metu pas jį dirba keletas kinų, o jis vedė kinę. Jeigu būsite šiame miestelyje, susipažinkite su kavinės "N's kitchen" savininku. Šaunus vyrukas, puikiai kalbantis angliškai, nuomojantis dviračius ir daug žinantis apie Lijiang'o lankytinas vietas.
"HP"
Mūsų kompiuteris tubūt turėjo "nulūžti", kad susitiktume su viena kinų šeima. Labai gaila prarasti visus filmukus, kuriuos filmavome ir buvome perkėlę į kompiuterį, gaila jau parašytų straipsnių ir biudžeto pjūvių. Nieko nebeliko, tik nuotraukos fotoaparate :). Ieškojome, kas galėtų mums perinstaliuoti programas. Ėjome, ėjome, kol pamatėme "HP" parduotuvę. Mus pasitiko kinė, kuri nekalba angliškai. Dar viešbutyje paprašėme, kad užrašytų kiniškai: "Ar galite patikrinti kompiuterį ir jį pataisyti?". Ji pasakė: "Žinoma". PuikuKaina tokios paslaugos 60Y.
Po truputėlį pradėjome bendrauti ir apie gyvenimą, klausinėti-pasakoti apie save. Išbandėme labai patogų būdą susikalbėti, tai "Google" vertimų programa. Sėdėdami prie kompiuterio galėjome kalbėti (tiksliau, susirašinėti) apie viską. Taip įsikalbėję nepastebėjome kaip atėjo vakaras.
 |
| Nuo Kunming-Lijiang |
Po vakarienės jie mus pavežė iki centro. Sutarėme susitikti sekančią dieną, kai jau bus kompiuteris sutvarkytas. Kitą dieną nunešėme jiems saldumynų ir sumokėję 50Y, pasiėmėme sutvarkytą kompiuterį. Nusifotografavome ir atsisveikinome su įdomiais žmonėmis.
 |
| Nuo Kunming-Lijiang |
Po trijų dienų Lijiang'e pasukome į kalnus už 80km į šiaurę "Tiger Leaping George".
Pranešimai
4 komentarai:
Sveiki, keliautojai,
tik grizom is Malaizijos. maloniai nustebino, ziauriai lengva keliauti salis, nes visi puikiai kalba angliskai (net ir dziunglese).
gal kiek brangoka po tailando,bet kiek sutikau keliautoju, sako, kad kainos labai supanaseja, nes tailandas brangsta kasmet (mes buvom pries du su puse metu :)
labai patiko borneo sala: dziungles, gyvunija, nors tikejausi, kad ten daugiau laukine gamta.
kaip atrakcija jums, kai busite malaizijoj - siulau nardymo kursus Sempornoj (nardymas-licenzijuojamas dalykas, tad kad galetumet laisvai nardyt, reikia licenziju) su nardymu Sipadano saloj (yra rykliu, banginiu ir vezliu). Sipadanas draustinis, ir kad ten patekt reikia uzsirezervuoti laika pries 2-3 savaites. ta reikia zinoti.
jei idomu, galesiu duoti tipsu del malaizijos.
Kodel tai daryti ten: geri instruktoriai (turiu kontkatus, visi instruktoriai ne vietiniai), gera kaina (~900 RM = apie 700 litu zmogui uz 3 dienas kursu), gera xebra (tai yra nardytoju vieta, kur nenarai paprastai nevaziuoja, tad labai limituotas turistu skaicius), o licenzija vis tiek kada nors turesit laikyt, tad kodel to nepadarius malaizijoj? :) tikrai rekomenduoju.
Gintare, kuri sake, kad niekada nesilaikys licenzijos, po Sempornos nuomone pakeite ir net narde. deja, nardymo kursu Gintare ten neeme, nes nespejom, bet ji pazadejo tai padaryti bent jau lietuvoj, kad ateityje galetu nardyti).
linkejimai
Aurimas ir Gintare
Sveiki,
stebime jus jau nuo sausio - mes kaip tik esam pirma diena Bankoke, keliausim apie puse metu, ziu, gal kur keliai susikirs:)Pasaulis gi mazas, o keliauja visi.
mus rasite cia http://dvieseazijoje.blogspot.com
Linkejimai Kinijai.
Labai gaila kad nusprendete nevykti i Laosa. Man tai labiausiai patikusi salis Pietryciu Azijoje(dar buvau Tailande, Vietname ir Kambodzoje). O Vietnamas, bent jau siaurine jo dalis, deja, paliko ne pati geriausia ispudi (ir ne tik man, bet ir daugumai sutiktu keliautoju).
Tiesa, jums po Kinijos neturetu Vietname viskas atrodyti taip jau blogai. Tiesiog Vietname irgi apgaudineja turistus, ne visur kalba angliskai (bet manau daug daugiau nei Kinijoje). Taip pat ten viskas atrodo labai suturistinta, ypac kai atvyksti is Laoso :)Ir apskritai nervina vietiniu poziuris i turista kaip i vaiksciojanti doleri ir manymas, jog i Vietnama atvykai tik pirkti pirkti pirkti, o ne pamatyti salies.
Zinoma jusu nuomone nebutinai bus tokia pat, bet man susidare butent toks ispudis.
Rašyti komentarą